Šiandien buvo atskleistas naujosios Londono koncertų salės dizainas. Sukurtas kaip pasaulinio lygio muzikos centro Londone interjeras yra lyg ikoniniai vartai į Londono kultūros sūkurį.
Siūlomas muzikos centras iškils Anglijos sostinės širdyje, tarp dviejų pagrindinių Elžbietos traukinių stočių, taip pat tarp tūkstantmečio tilto ir Šv. Pauliaus katedros. 2017 metais architektai laimėjo konkursą sukurti „moderniausią akustinio ir vizualinio meistriškumo pastatą“ sklype, kuriame 1976 metais buvo atidarytas ir iki šių dienų veikė ir „Powell & Moya“ muziejus. Todėl ir pirmasis koncepcijos dizainas buvo išleistas kaip planuojamo pastato atnaujinimo dalis.
Privatus verslas projektą finansavo milžiniška 2,49 mln. svarų sterlingų (2,82 mln. eurų) suma.
Architektų studijos „Diller Scofidio + Renfro“ sukurtos koncepcijos dizainas suprojektuotas pagal žiedinės automobilių sankryžos modelį.
Gyvybiškai svarbi viešoji erdvė sklandžiai jungiasi su fojė. Vestibiulis bus kupinas dienos ir nakties šviesų. Apšvietimas ir meninės instaliacijos čia atkartos prieš spektaklius užkuliusiuose tvyrančią sumaištį.
Mes įsivaizduojame 21-ojo amžiaus koncertų salę, apimančią ne tik individualų specialistų, bet ir neprofesionalų požiūrius. Erdvės pritaikytos išskirtiniam simfoniniam garsui, taip pat lengvai prisitaiko prie kūrybinio darbo tarp įvairių disciplinų ir žanrų.
Šio projekto viešojo konkurso teisėjai gyrė „Diller Scofidio + Renfro“ požiūrį, nes pasak jų, jis „labiausiai atitinka šio projekto viziją ir siekius“. Komisija teigė, kad įmonės pasiūlymas „įrodo, jog pasaulinio lygio koncertų salę galima suprojektuoti ir nedidelėje vietoje, ant apgriuvusio pastato pamatų“.
Beje, muziejaus veikla nebus sustabdyta net ir pasibaigus statyboms. Kartu su naujo Londono ir Jungtinės Karalystės pastato sukūrimu siūloma pertvarkyti ir dabartinio Londono muziejaus fojė išdėstymą ir viešąją erdvę, kuriant atviras, svetingas viešąsias erdves.
Naujosios Londono koncertų salės tikslas – prisijungti prie lankytojų ir naujų transporto mazgų, pagrindinių gatvių bei viešosios sferos, kuri susietų esamus ir planuojamus pasaulinės klasės kultūros objektus, įlietų juos į pilką kasdienybę.
