Penki metrai žemiau Šiaurės jūros paviršiaus, netoli piečiausio Norvegijos taško, atidarytas pirmasis povandeninis restoranas. Jo statybos buvo baigtos dar praėjusių metų liepą, tačiau dėl formalumų restorano atidarymas buvo atidėtas iki pat šio mėnesio. Tai 110 pėdų ilgio (33.528 metrų) statinys, kurio viena pusė nugramzdinta į vandenį, o kita pasvirusi betoninės plokštės dalis atrodo perlinkusi, lyg nuskendęs periskopas.
Po vandeniu mėgautis restorano interjeru ir maistu galės apie 40 svečių. Juos nuo šiurkščios Šiaurės jūros skirs pusės metro (1,6 pėdos) storio betoninės sienos. 500 kvadratinių metrų (5300 kvadratinių pėdų) restoranas suskirstytas į tris lygius, kuriuos visus jungia 11 metrų pločio panoraminis langas.
Svarbiausias saugumas
„Šis restoranas yra vienas iš mūsų eksperimentų, kuriose ribos braižomos tarp skirtingų gamtos stichijų“, – sakė „Snøhetta“ įkūrėjas Kjetil Trædal Thorsen. Kūrėjas pasakoja, kad šiame restorane kiekvienas galės pats pasirinkti kur nori leisti laiką: ant jūros dugno, prie jūros ar danguje, virš jūros. Šios patirtys leis netradiciškai pašvelgti į pasaulį ir iš naujo nubraižyti ribas.
Restoranas buvo pastatytas maždaug per šešis mėnesius ant jūros kranto. Vėliau apie šimtą metrų traukiamas į dabartinę jo vietą. Norėdami panardinti konstrukciją, prieš įdedant ją į vandenį, rangovai pritvirtino 18 inkarų.
Vyresnysis Snøhetta architektas Rune Grasdal pasakoja, kad svečiai į restoraną gali patekti stikliniu taku, kuris užpildo atotrūkį nuo kranto iki įėjimo į restoraną.
Laikančiosios konstrukcijos pagamintos iš gelžbetonio, kuris gali atlaikyti tokias atšiaurias Norvegijos sąlygas.
„Pirmoji problema yra vandens slėgis, nes mes esame penki metrai (16 pėdų) žemiau paviršiaus, didžiausias iššūkis yra bangos. Vėjo ir bangų mišinys. Norint atlaikyti visas šias jėgas, pastatas sukurtas šiek tiek išlenktas. Apart jau minėtos storos betoninės sienos, langai taip pat buvo pasirinkti netradiciniai – 30 centimetrų (1 pėdos) akrilo pločio“, – sakė R. Grasdal.
Paprastas dizainas
Sprendimas pastatyti restoraną toje vietoje buvo apgalvotas. „Kai klientas atvyko pas mus, jis jau turėjo keletą eskizų ir buvo numatęs restoraną statyti truputy kitoje vietoje, netoli dabartinės. Mes įtikinome statyti restoraną kelis šimtus metrų tolėliau, kur jūra iš tikrųjų yra šiurkštesnė. Manau, kad tai įspūdingiau, palyginti su kitais pasaulio povandeniniais restoranais, kurie yra labai saugiose, kontroliuojamose zonose “, – sakė Grasdal.
Struktūros konstrukcija taip pat buvo pakoreguota. „Iš pradžių daug laiko praleidome modeliuodami labai sudėtingus dizainus, bet po ilgų diskusijų ir daugelio skirtingų modelių mes galėjome padaryti viską paprastesniu būdu. Tai tik betoninis vamzdis, kuris atneša žmones iš žemės į jūrą, tai taip paprasta. Kai pasiekėme šią išvadą, tai jautėme tikrą palengvėjimą“, – sakė Grasdal.
Siekiant užtikrinti svečių saugumą, buvo atlikta analizė, skirta tirti bangų plitimą ir apkrovą. 2500 tonų konstrukcija yra skirta atlaikyti ekstremaliausius įvykius. Duomenys taip pat perduoti mokslinių tyrimų grupėms, kurios tiria jūrų biologiją ir žuvų elgesį. Taip pat atlikti darbai, kuriais atstatytos sąlygos, buvusios prieš konstrukcijai atsiduriant šioje vietoje. Betonas puikiai pasitarnaus kaip nauja terpė moliuskams.
Iš 4 metrų (13 pėdų) aukščio valgomojo erdvės pagrindinio lango svečiai galės stebėti įvairias žuvis ir jūros gyvūnus, įskaitant ruonius ir omarus. Svarbiausia, kad šis vaizdas būtų apšviečiamas. Apšvietimas buvo kruopščiai suprojektuotas tiek pastato lauke, tiek viduje.
„Išorinis apšvietimas yra labai svarbus, nes žiemos čia ilgos, o vakarai tamsūs“, – sakė R. Grasdal.
Vidaus apšvietimas diskretiškas, derantis prie ąžuolo ir specialaus audinio, kuriuo padengtos sienos. Taip pavyksta išvengti nereikalingų atspindžių.
„Stebuklingas jausmas prieš save matyti bekraštę jūrą ir skanauti patiekalus. Apima jausmas, kad esi ant pasaulio krašto. Matyti dramatizmą gamtoje, o pačiam jaustis saugiu ir atsipalaidavusiu restorane – fantastiška“, – sakė architektas.
Degustacijos meniu, kurį sukūrė Danijos šefo šefas Nicolai Ellitsgaard Pedersen, labai priklauso nuo vietinių jūros gėrybių, nors taip pat bus siūlomi grybai, uogos, įvairūs jūros paukščiai ir laukinės avys. Netoli restorano yra Lindesnes regiono pažiba – seniausias Norvegijos švyturys, populiari turistinė atrakcija. Restoranas priima rezervacijas nuo 2019 m. balandžio iki rugsėjo, tačiau pasirodė toks populiarus, kad yra laukiančiųjų sąrašai keliems mėnesiams į priekį. Pasak Grasdalo, geriausias būdas planuoti vizitą – pažvelgti į orų prognozę. „Manau, kad įdomiausia patirtis bus apsilankyti restorane lietingu oru“, – sakė jis.
