Turino architektūros biuras „BDR bureau“ baigė naujos Enrico Fermi mokyklos Turine transformaciją pagal projektą, kuris 2016 m. laimėjo tarptautiniame konkurse „Torino Fa Scuola“. Ši rekonstrukcija įkūnija kultūrinę, pedagoginę ir architektūrinę refleksiją apie naujas Italijos mokymosi erdves.
Dabartinis mokyklos pastatas, pastatytas praėjusio amžiaus 7-ajame deš. Nizza Millefonti rajone, tarp buvusio Lingotto pramoninio ploto ir Po upės Pietryčių Turino srityje, buvo išplėstas ir funkciškai persvarstytas. Nauji švietimo poreikiai – kai mokykla tampa neatsiejama bendruomenės dalimi ir susilieja su miesto struktūra – atspindi švietimo ir architektūros ateitį Italijos mokyklose.
E.Fermi vidurinė mokykla duris atveria į miesto erdvę, keičiant įėjimų ir išorines zonas. Esamo pastato galinė dalis tampa dideliu nauju pagrindiniu įėjimu su žaliąja erdve, atvira bendruomenei. Pirmasis aukštas taip pat pratęsia viešosios erdvės idėją: čia siūlomos visiems prieinamos paslaugos: sporto salė, biblioteka, auditorija ir kavinė.
„Mes norėjome projekto, kuris užmegztų dialogą su esamu pastatu ir kartu sukurtų jo funkcijų supratimo revoliuciją. Nauji erdviniai elementai iš naujo interpretuoja pradinę struktūrą, turint tikslą atverti mokyklą miestui“, – tvirtina architektai Alberto Bottero ir Simona Della Rocca.
BDR biuras daugiausia papildė esamas struktūras: nauja plieno konstrukcija sukuria pastato „voką“, kuriame terasos, neatsiejama mokyklos dalis, apima naujas jungiamąsias erdves ir veikia kaip pasyvus skydas. Naujojo rėmo moduliškumas, išryškinantis sriegį primenantį stuburą, užpildytas metalinio tinklo, kuris pabrėžia vizualų pralaidumą ir santykį su išore.
Rėmo kompozicinė schema taip pat kartojama sename pastate, kurio fasadai apdoroti daugiagrūdžiu tinku, sukuriančiu gylio variacijas. Naujieji fasadai ir tie, kurie nukreipti į kiemus, žvelgia į pasaulį dideliais langais, formuojančiais geresnį skirtingų pastato tūrių ir lauko erdvių ryšį, suteikdami naujos reikšmės originaliam išdėstymui.
Pirmasis aukštas suprojektuotas kaip visuomeninis centras – jo atrijaus jungtis su sodu ir dviem įėjimais užtikrina daugiafunkciškumą. Ši visą pastatą jungianti erdvė kyla į viršutinius aukštus per vertikalų elementą – laiptus. Lanksti bibliotekos ir auditorijos zona, kavinė ir sporto salė užbaigia viešąsias pirmo aukšto erdves.
Dviejuose viršutiniuose atrijaus aukštuose veikia poilsio ir kolektyvinės zonos, o edukaciniai užsiėmimai organizuojami klasteriais – erdviniais vienetais, kuriuos sudaro klasės, drabužinės, paslaugų ir neformalių užsiėmimų vietos. Klasės tampa susitikimo tašku ir ryšiu tarp mokyklos vidaus bei išorės, išlaikydamos vaizdinį ryšį su bendrąja erdve ir suteikdamos galimybę patekti į terasas.
Kaip ir eksperimentinėse mokyklose, švietėjiška ir rekreacinė veikla vyksta lauke. Šiose atvirose erdvėse žali plotai ir vaizdas į aplinkinį kraštovaizdį skatina moksleivius ir dėstytojus susitikti ir nuolat keistis idėjomis.
