Namus išsirenkame akimis: šitas namas gražus, o tas nepatinka. Pirminį sprendimą lemia estetinis vaizdas, kuris atliepia mūsų išsiugdytam grožio supratimui ir „vidiniams“ namams. Iš pirmo žvilgsnio akį patraukia namo forma ir fasado apdaila. Tik vėliau pažįstame ir įvertiname namo „charakterį“.
Kaip pasirinkti kokybišką statomo namo fasadą? Kas tai lemia – ar „noriu“ ir „man gražu“, ar objektyvios priežastys, kurių paisyti yra svarbiau nei namo statytojo norų? Kokias funkcijas fasadas atlieka, išskyrus estetinę? Į ką reikia atkreipti dėmesį besirenkantiesiems tvarumą? O gal nėra skirtumo, ką rinktis, nes šiuolaikinės technologijos vis tiek užtikrins energinį namo efektyvumą ir šilumos izoliaciją, tad svarbiausia – grožis?
Estetika – užkoduotas pranešimas
Architektas Tomas Lapė sako, kad renkantis projektuojamo namo fasadą sprendimas sukasi tarp trijų svarbiausių aspektų, tai – estetika, kaina ir tvarumas. Šie aspektai ne vienodi, bet glaudžiai susiję, lyg būtų sujungti viename rate, ir dažniausiai nė vienas nelaimi.
„Estetinis namo vaizdas – tai sumanymo išraiška, tarsi užkoduotas pranešimas. Fasadas nėra tik fizinė riba tarp lauko ir vidaus – savo išore namas „kalba“: aš esu sunkus arba lengvas, aš esu šios aplinkos dalis arba kontrastas šiai aplinkai. Fasadas – tai pasirinkta išreikšti mintis“, – teigia T. Lapė.
Architektas pabrėžia kiekvieno žmogaus ryšį su jo pasirinkta vieta namams kurti ir su bendruomene, nes, pasak jo, mes ir mūsų namai esame visumos dalis, tad mūsų namas gali arba derėti prie tos visumos, arba būti „rėkianti mūsų ego išraiška“.
T. Lapė primena, kad namo kaip produkto kūrimas yra procesas, kuris iki galutinio rezultato neišvengiamai pereina tam tikrus paieškų etapus, bendradarbiaujant architektui ir namo statytojui.
Nuotr. Tomas Lapė
Forma ir vieta – stiprios kortos
Projektuojamo namo forma, pasirinkta jo statybos vieta, aplinka ir statytojo estetinis skonis persipina ir lemia fasado apdailos pasirinkimo argumentus. Svarbi namo konfigūracija, jo tūris. Šiuolaikinio namo formą, kaip sako architektas, nulemia jame suplanuotos erdvės ir jų ryšiai pagal savininkų gyvenimo būdą ir namuose atliekamas veiklas. Be to, pastatas orientuojamas į pasirinktą prioritetą – į saulę, į gatvę, į vaizdus už lango ir pan.
Visa tai kartu sukuria namo formą, kuri, pasak architekto, stipriai koreguoja galimą fasado apdailos pasirinkimą: jeigu namas suprojektuojamas sudėtingų, lenktų formų, pasirinkus kai kurias apdailos medžiagas bus lengviau realizuoti sprendinius, o kai kurios medžiagos visai nepasiduos įmantrioms formoms arba jas bus sunku pritaikyti. Apdailos medžiagų pasirinkimą gali koreguoti fasado konstrukcija, nes kiekvienai medžiagai panaudoti reikalingas tam tikras technologinis procesas, kuris arba pavyksta labai organiškai, arba nepavyks.
Tarp stiprių kriterijų, kurie turi įtakos apdailos pasirinkimui, yra namo vieta, pradedant nuo klimato sąlygų iki aplinkos. Stiprios kortos, lemiančios objektyvias apisprendimo priežastis, – saulės pozicija, vėjas, judrus kelias ar kiti dalykai. Svarbu, ar namas statomas mieste, ar miške, ar vėjuotame pajūryje, ar saugomoje teritorijoje, kurioje nustatyti apribojimai ir reikalavimai estetikai bei medžiagoms. Tai susiję ir su namo fasado spalvos pasirinkimu: ar jis bus ryškiai matomas aplinkoje, ar, atvirkščiai – nematomas, „paslėptas“ miške arba panašus į aplinkinius namus mieste.
Nuotr. Tomas Lapė
Kaina – svarus argumentas
Objektyviai atsirinkti galimi fasado apdailos variantai įvertinami antru pagrindiniu aspektu – pagal apdailos medžiagų ir jų įrengimo kainą. Pasak architekto, kaina yra svarus argumentas renkantis fasado apdailą ir veikia kaip drausminantis kriterijus, bet estetika visada šalia ir toliau daro įtaką sprendimui.
Architektų praktikoje pasitaiko, kad namo statytojas be kompromisų akcentuoja savo konkrečius estetinius lūkesčius ir, nepaisydamas kainos ir kitų argumentų, pasirenka konkretų estetinį sprendimą, nes toks namo fasadas jam patinka, pavyzdžiui, žmogus nori pasistatyti ekstravagantišką medžiotojo namą akmeniniu fasadu miesto gatvėje, medinių namų kvartale.
„Statytojui tenka rinktis – ar demonstruoti savo asmeninį ego, ar jis tikrai gerai jausis savo bendruomenėje? Nes žmogus, susipykęs su savo aplinka, nesiderinantis prie jos, vargiai gali būti savo namuose laimingas, ramus ir patenkintas. Namai turi būti ramybės vieta“, – sako T. Lapė.
Jo teigimu, svarbu, kad statytojas ekstravagantišką sprendimą priimtų sąmoningai, dar projektuojant namą ir diskutuojant: gerai apgalvotas pasirinkimas ateityje nevers jo gailėtis ar jaustis nejaukiai.
Architektas sako, kad nė viena prabangi ir brangi medžiaga pati nereiškia ekstravagancijos – tai sukuria sprendimų kompleksas. Jeigu namo išorės apdailos medžiaga pasirinkta prabangi, bet jis dera prie aplinkos, prie kitų namų – tai geras pasirinkimas.
Lapės įsitikinimu, brangesni fasadai, reikalaujantys didesnių investicijų, dažnai susiję su tvarumu, yra ilgalaikiškesni. O pasirinkus pigiausias medžiagas ir sprendimus gali nukentėti kokybė ir vėliau atsirasti problemų dėl fasado eksploatavimo.
Nuotr. Norbert Tukaj
Tvarumas – ne tik medžiagos
Trečiasis esminis fasado pasirinkimo aspektas – jo ilgaamžiškumas. Tvarumas tampa vis stipresnis argumentas renkantis fasado apdailos medžiagas. Tai susiję ne tik su medžiagų kilme ir jų gamybos būdu, bet ir su ilgalaike eksploatacija. Pasak architekto, fasado apdailos medžiagos, bėgant laikui, keičiasi: daug jų yra vienokios būdamos naujos, o kitokios – po kurio laiko: pasikeičia jų spalva, namo estetika ir netgi fasado techniniai parametrai. Tad svarbus medžiagų pasirinkimo kriterijus – ar jų techniniai parametrai nepablogės per visą naudojimo laiką, ar išliks tos pačios savybės, ar bus lengva ir nebrangu šią medžiagą atnaujinti?
Skirtingai vertinamos fasado apdailos medžiagos – stiklas, mediena, betonas, akmens danga ir kt. – turi savų privalumų. Stiklas anksčiau buvo tik langas, o dabar tai gali būti fasadas. Šiuolaikinėje architektūroje fasadas ne visada yra riba tarp vidaus ir lauko. Atvirkščiai – didžiulės vitrinos, fasadinės langų sistemos sukurtos taip, kad gali išnykti vizualinė riba tarp vidaus ir lauko, kad būtų praplečiama namo vidaus erdvė, vizualiai prijungiant išorės erdvę.
Visos šiuolaikinės apdailos medžiagos ir jų naudojimo technologijos sukurtos taip, kad būtų ilgalaikės, atsparios tiek klimato, tiek mechaniniam ar net cheminiam poveikiui.
Tačiau projektuojant kokybišką namo fasadą, atskirai nevertinamos tik apdailos medžiagos – kuriama fasado konstrukcija, kuriai „patikėta“ funkcija – užtikrinti energinį namo efektyvumą.
Nuotr. Norbert Tukaj
Sienos „sumuštinis“
Pasak T. Lapės, dažniausiai įrengiama jau pasiteisinusi ir pažangi trisluoksnė namo sienos konstrukcija. Lietuvos klimato zonoje per metus temperatūra gali svyruoti nuo + 30 iki -30 °C, taip pat labai ryškūs sezonai, dažni atodrėkiai žiemą, didelė oro drėgmė. Namo sienos konstrukcija per metus patiria daugiausia kiek įmanoma svyravimo ciklų: vasarą ji turi apsaugoti nuo karščio, žiemą – nuo šalčio, o pavasarį ir rudenį – nuo didelės drėgmės.
Tokios klimato sąlygos lėmė, kad pasaulyje sukurtos pažangiausios statybinės medžiagos ir technologijos iš karto atsiranda ir naudojamos mūsų šalies statybų rinkoje.
„Lietuvoje naudojamos sienų apšiltinimo technologijos pažangiausios, medžiagos – moderniausios, langų stiklo paketai šilčiausi, langai ir durys – sandariausi. Be to, Lietuva skuba įteisinti aukščiausius energinius reikalavimus statiniams. Dėl to rinka turi padaryti labai didelį kokybinį šuolį, tai kelia kainas ir už visa tai turi sumokėti būtent privačių namų statytojai“, – sako T. Lapė.
Atsižvelgiant į klimato sąlygas, Lietuvos statybų rinkoje įsitvirtino vadinamoji trisluoksnė sienos konstrukcija. Dažniausiai tai – vėdinamas fasadas su oro tarpu: namo sienos konstruktyvas statomas iš plytų, betono arba medienos, ant jo išorės klojamas antrasis sluoksnis – šiltinimo medžiaga: vata, putos ar kt. Trečiasis sienos sluoksnis – fasado apdailos medžiaga: mediena, skarda, plokštė, plytelės ir t. t.
Taip sukuriamas energiškai efektyvus trisluoksnis namo sienos „sumuštinis“. Ši fasado konstrukcijos įrengimo technologija naudojama pasirinkus bet kokią norimą fasado apdailą.
Neilgalaikiai sprendimai
Pasak T. Lapės, rinkoje yra buvę bandymų vienaip ar kitaip supaprastinti ir atpiginti sienos „sumuštinio“ statybinę technologiją, bet nė viena nauja nišinė technologija neišpopuliarėjo. Tačiau nuo seno rinkoje yra įsitvirtinusi pigesnė dvisluoksnė sienos įrengimo technologija: ant mūro konstruktyvo klojamas šiltinimo medžiagos sluoksnis, ant jo – armavimo tinklelis, tada siena tinkuojama ir namas nudažomas pasirinkta spalva. Ši technologija naudojama šiltinant daugybę namų, tai vienas pigiausių sprendimų ir gana estetiškas.
Bet patirtis parodė, kad dvisluoksnė sienos technologija nėra ilgalaikis sprendimas. Pasak architekto, dėl aplinkos poveikio sienos tinkas, bėgant laikui, gali sutrūkinėti, per įtrūkimus patekęs vanduo kaupiasi, žiemą užšąla ir ardo fasado konstrukciją. Jau po dešimties metų gali tekti ardyti pažeistą namo fasado apdailą, glaistyti ir tinkuoti iš naujo – realiai tai kapitalinis fasado atnaujinimas. Bėgant metams, problemos didėja ir tankėja.
Pasak T. Lapės, dvisluoksnio fasado tvarumo ir ilgaamžiškumo sunku tikėtis. Kaip aiškina architektas, trisluoksnėje sienos konstrukcijoje antrąjį jos sluoksnį – šiltinimo medžiagą apsaugo trečiasis, išorinis sluoksnis – apdailos medžiaga. Tai užtikrina ne tik estetiką, bet ir fasado „sumuštinio“ atsparumą išorės poveikiui.
Bet dvisluoksnė tinkuota namo sienos konstrukcija neturi trečiojo sluoksnio – apdailos medžiagos, kuri apsaugotų šiltinimo medžiagą nuo atmosferos poveikio ir mechaninio pažeidimo, nes tinkas yra nepakankama apsauga. Bet dvisluoksnio fasado technologija nuolat tobulinama, gamintojai modernizuoja fasado tinkus, dažus ir kitas medžiagas, kurios pailgina fasado gyvavimo laiką ir palengvina jo priežiūrą. T. Lapė sako, kad vertinant pagal tris esminius aspektus dvisluoksnės fasado technologijos pasirinkimą nusveria maža kaina ir estetika, bet ne tvarumas. Mažesnės tinkuoto fasado įrengimo sąnaudos vilioja statytojus, kurie skaičiuoja pradines investicijas, bet neįvertina galimų išlaidų sienos eksploatacijai ir fasado atnaujinimui ateityje.
Architekto manymu, Lietuvos klimato sąlygomis namo fasadams reikia naudoti ilgalaikius sprendimus. Projektuojant namą, įvertinus esminius objektyvius kriterijus, turi būti pasirinkta tokia fasado konstrukcija ir technologija, kad ji nekeltų rūpesčių daugybę metų, o pasirinkti estetiniai sprendimai džiugintų ne tik šeimininko, bet ir aplinkinių akis.
„Kiekvienas, net ir itin modernus, išskirtinių medžiagų, technologijų ir stiliaus namas turi įkūnyti pagarbą tai vietai, kurioje jis yra, prie jos derėti. Architektūra linkusi gerbti aplinką, ją suprasti ir prisitaikyti, o prireikus keisti tos aplinkos kokybę, renkasi tai daryti ne ekstravagancija, o tiesiog gera kokybe“, – pabrėžia architektas T. Lapė.
Titulinė nuotr. Norbert Tukaj
