„Senieji Vilniaus stogai…“ – dažnam lietuviui pirmoji mintis apie stogų mišką asocijuojasi su tankiais miesto kvartalais. Kokybiškas namo stogas – viena svarbiausių pastato dalių. Stogai turi būti suprojektuoti, pastatyti ir naudojami taip, kad statinys būtų sandarus, apsaugotas ir nuo vandens patekimo, ir nuo šilumos praradimo, o vidaus erdvės po juo būtų patogios ir naudingos. Vis dėlto svarbi ir stogo forma, ir jo estetinis vaizdas, kai grįždamas namo iš tolo, nuo kelio pamatai ir atpažįsti savo namų stogą.
„Semantiškai stogas virš galvos labiausiai apibūdina namą – ne pamatai, ne keturios sienos, o stogas virš galvos labiausiai žmogui asocijuojasi su namais“, – sako architektas Tomas Lapė.
Forma ir racionalumas
Kalbant apie konkretaus namo stogą, pirmasis svarbus jo bruožas yra jo forma – ar stogas plokščias, ar šlaitinis? Architektas T. Lapė primena, kad istoriškai namų statyba prasidėjo nuo šlaitinių stogų, ir sako, kad tokį pasirinkimą lėmė ne estetika, o pragmatiniai sumetimai: nuo šlaitinio stogo lengviau nubėga vanduo, jį paprasta apšiltinti, taip pat nesudėtinga konstrukcijų padėtis. Buvo pasirinkta tai, ko reikėjo, – kas saugu, patogu, naudinga.
Lapė sako pastebėjęs, kad dabar jauni architektai šlaitinius stogus laiko tarsi atgyvena, nes jie labiau asocijuojasi su tradiciniu klasikiniu namu, kokių pilni visi miestai ir kaimai. Norintieji jaunatviškai atsisakyti to, kas buvo naudojama anksčiau, ir būti modernūs, dažniausiai projektuoja plokščius stogus, nes su šiais stogais tapatina modernumą.
Plokštieji stogai atsirado palyginti neseniai – tik daugiau nei prieš 100 metų. Pasak architekto, plokščia stogo forma irgi buvo sugalvota ne dėl estetikos ar noro atrodyti moderniai – tokie stogai irgi atsirado dėl racionalumo, kurį lėmė vidinės erdvės panaudojimas, nes stačiakampio pastato erdvė išnaudojama racionaliau.
Pastogės ir palėpės po šlaitiniais stogais nebuvo naudojamos šimtmečius, nebent daiktams sandėliuoti, taigi dalis pastato tūrio nebuvo naudinga. Miestuose daugėjant gyventojų ir brangstant žemei, pradėta išnaudoti palėpes, bet įrengtų patalpų mansardoje nepatogumų kėlė pasvirusios sienos, o įrengti langus buvo sunku. Tik daug vėliau atsirado stoglangiai ir švieslangiai.
Bet pramonei išgyvenant pakilimą ir statybinių technologijų revoliuciją, jau buvo įmanoma įrengti plokščius stogus. Racionalumu pagrįstas lūžis įvyko architektūroje. XX amžiaus filosofinė banga – išgrynintas modernizmas – architektūroje įtvirtino tiesias linijas ir taisyklingas geometrines formas. Po plokščiu pastato stogu kiekvieno aukšto erdvė vienoda, sienos tiesios, langai paprasti ir patogūs. Šiuo metu architektas sako matantis tradicinių šlaitinių stogų reabilitavimą.
„Galbūt ir racionalumas, ir sentimentai lėmė, kad žmonės persisotino plokščių stogų ir dabar į tradicinius šlaitinius stogus nebežiūri kaip į atgyveną – vėl daugėja racionaliai suplanuotų šlaitinių stogų, kurie technologiškai modernūs. XXI amžiaus architektas nebegalėtų sakyti, kad vienas stogo sprendimas modernus, o kitas – ne“, – sako T. Lapė.
Nuotr.: Tomas Lapė
Eksploatuojamo stogo vertė
Šiuolaikiniai namų statytojai taip pat dažniausiai vadovaujasi racionaliais argumentais, bet prioritetai yra pakitę, tad dabar daugiau galvojama apie aplinką ir aplinkinius bei apie kontekstą – ar namas dera prie tos aplinkos, ar nedera. Tai yra ir vienas iš argumentų stogo formai pasirinkti.
Objektyvūs argumentai lemia, kad pamiškėje statyti namą šlaitiniu stogu yra racionaliau, galvojant apie jo eksploatavimą dėl gausių medžių lapų ir spyglių, kurie gali kelti daug valymo rūpesčių, nes įrengus plokščiąjį stogą šiukšlės užkemša lajas. Bet, T. Lapės teigimu, statytojai šiais laikais ir šiuos dalykus sprendžia racionaliai, nes tai leidžia technologijos, o patys daugiau dėmesio skiria architektūrai, estetikai ir vaizdui.
„Nors technologijų įtaka stipri, nemanau, kad jos vadovauja šiuolaikiniam žmogui – pasirinkimą daugiau lemia estetika ir draugiška aplinkai mąstysena“, – sako T. Lapė.
Nuotr.: goathouse.space.com
Daugėja sprendimų namo stogą „įdarbinti“ įvairiems tikslams, paverčiant jį naudinguoju tvaraus statinio plotu. Visa daugiau šiuolaikinių individualių namų stogų yra eksploatuojami.
Dažnai šiuolaikinio namo stogas skiriamas saulės elektrinei įrengti dėl tvarumo, taupymo ir ekologijos idėjų, taip pat valstybei remiant ir skatinant individualių saulės elektrinių įrengimą.
Kaip teigia architektas, nėra vienareikšmio atsakymo, ar saulės elektrinei įrengti geriau šlaitinis stogas, ar plokščiasis. Pasak T. Lapės, namo orientaciją projektuojant nulemia aplinka ir vaizdai už lango arba kiti prioritetai, tad namas nebūtinai bus pasuktas saulės kryptimi taip, kaip palankiausia stogo elektrinei. Jeigu namo stogas – šlaitinis, gali būti, kad jis nebus orientuotas į saulę – specialiai tam namo kryptis neprojektuojama. Ant šlaitinio stogo moduliai labai matomi ir jų nepaslėpsi, bet tvarkingai suprojektuoti, gražiai sudėlioti moduliai gali atrodyti estetiškai ir nesugadina namo vaizdo.
Plokščiasis stogas tokiu atveju patogesnis saulės elektrinei įrengti, nes jį visą visada apšviečia saulė ir ant jo lengva suprojektuoti ir gražiai išdėlioti saulės modulius, o paaukštinus parapetus galima pasiekti, kad žiūrint nuo žemės ant plokščio stogo įrengtos saulės elektrinės nė nesimatys.
Rinka, pasak architekto, dabar labai domisi ir laukia naujų technologinių sprendimų šioje srityje – stogo dangos, kuri kaip saulės modulis gamintų elektrą. Jau kuriami tokie eksperimentiniai gaminiai, pavyzdžiui, stogo čerpes atstojantys saulės moduliai, bet kol kas bandomųjų egzempliorių kaina didelė, o mažas jų efektyvumas nepasiteisina išlaidų, tad masinės gamybos ir prieinamų gaminių teks palaukti.
Nuotr.: Tomas Lapė
Duoklė gamtai
Kiti eksploatuojamojo stogo kūrimo tikslai gali būti įvairesni ir mažiau pragmatiški. Kadangi eksploatuojami stogai yra brangesni, tad, pasak architekto, tokio stogo pasirinkimui turi būti racionali priežastis, pateisinanti biudžetą.
Namo projekte numačius kokią nors papildomą funkciją, kuriai reikia vietos, bet jos trūksta taupant sklypo žemę, ant individualaus namo stogo gali būti projektuojama, pavyzdžiui, terasa. Toks sprendimas suteikia papildomo poilsio ploto lauke ir tarsi atstoja žemės lopinėlį – ant namo stogo atsiranda tarsi terasa, tarsi balkonas, tarsi kiemas, taip gali būti sprendžiamos ir kitos problemos, pavyzdžiui, sukuriama nuošali bendravimo erdvė, jeigu labai arti sklypo ribos stovi kaimynų namas.
„Tankiai gyvenamose vietovėse žmonės yra priversti gyventi ant betono, todėl žmogus kyla į viršutinį savo namo aukštą, iš kur grožėsis vertingesniais aplinkos vaizdais, ir ten aukštai jis sukuria gamtos lopinėlį: pasėja vejos pėdą, pasodina augalų, sukuria vietos gyventi kitoms gyvybės rūšims – bitėms ir įvairiems vabalams bei gyviams. Namo statytojas, kuris gali tai sau leisti, grąžina gamtai duoklę – atkuria namo užimtą gamtos lopinėlį ant jo stogo“, – sako T. Lapė.
Apželdintas stogas yra technologiškai sudėtingas ir finansiškai brangus dalykas. Stogas projektuojamas, kad laikytų papildomas apkrovas. Papildomą svorį sudaro augalams augti supilamas juodžemio sluoksnis, nors ir plonas, bei dekoratyvinė pievelė ir jos sugeriama drėgmė. Jeigu įrengiama terasa, vaikščioti, pastatyti baldus ir sėdėti skirta stogo dalis dengiama vaikščioti skirta danga.
Nuotr.: wallbarn.com
Vieną kitą namą Lietuvoje jau galima pamatyti ir su apželdintu šlaitiniu stogu, kuriuo veja pakyla lyg į kalną – nuo pat žemės. Toks stogas skirtas estetikai ir ekologijai: jis susilieja su gamta, integruojamas į aplinką, o natūrali stogo danga – grunto sluoksnis – ne tik užtikrina šilumą, bet ir atkuria gamtoje pusiausvyrą.
Tokio stogo šlaito technologinis įrengimas ir apželdinimas yra gana sudėtingas, nes reikia technologiškai jį sutvirtinti ir užtikrinti, kad gruntas su velėna nenuslystų nuo stogo. Todėl gali būti sėjama ne tik veja, kartais sėjami šilokai ar kiti augalai, turintys stiprų šaknyną. Nors toks stogas taip pat laikomas eksploatuojamu, architektas pataria nelyginti jo su stogo terasa, o vaikščioti juo tik prireikus ir atsargiai, bet, gink Dieve, nesugalvoti važinėtis dviračiu ar čiuožti rogutėmis – stogo velėna bus sugadinta.
Statant namą ant stataus šlaito, kai reljefas nelygus, gali būti projektuojamas vadinamasis apverstas namas: ne tik terasa, bet ir pats kiemas bei mašinos statymo vieta įrengiama ant namo stogo, ant kurio atvažiuojama nuo įvažiavimo į sklypą. Viršutiniame namo aukšte gali būti planuojama svetainė su gražiu vaizdu pro langą, o miegamieji kambariai įrengiami apatiniuose namo aukštuose.
„Jeigu namas statomas netoli upės kranto, kai upės vaga labai gili, iš kiemo ar namo pirmojo aukšto upės gali nematyti, o kad matytum, tenka kilti į antrąjį aukštą arba ant stogo – tada verta investuoti į eksploatuojamą stogą ir lipti ant jo gauti tai, ko neturi ant žemės“, – sako T. Lapė.
Danga: mados praeina ir grįžta
Žalia augalų pieva –ekologiškiausia bet kokio stogo danga. Bet ir kitos šiuolaikinės stogo dangos šiuo metu ištobulintos tiek, kad gali užtikrinti ir tvarumo, ir ekologijos poreikį. Architektas sako, kad pastaruosius du dešimtmečius rinkoje išliko visos tradicinės šlaitinių stogų dangos – skarda, čerpės, bitumas, šiferis. Senosios tradicinės dangos tobulinamos, rinkoje atsiranda atnaujintas ir platesnis pasirinkimas, bet jokių lūžių, proveržių ar revoliucijų senokai nevyksta ir vargu ar greitai įvyks.
Antai, keraminės čerpės visada buvo prabangesnis statytojų pasirinkimas, toks ir liko šiuolaikinio individualaus namo rinkos segmente. Pigesnės bituminės čerpelės konkuravo su skarda ir kurį laiką net buvo madingesnės, bet dabar ryškesnio proveržio architektas nemato – skarda išlieka populiari ir daug kas teikia jai pirmumą prieš sintetines medžiagas. Šiferio danga bene ryškiausiai pasitraukė į rinkos pakraštį.
Plokščiųjų stogų dangos technologiškai jau sukuria puikią hidroizoliaciją ir vis labiau tobulinamos, bet, pasak architekto, jokio perversmo neįvyksta – tik sukuriama vis kiek geresnė medžiaga už prieš tai buvusią gerą medžiagą, pavyzdžiui, atsparesnės saulės kaitrai ar dar elastingesnės plokščiųjų stogų guminės dangos. Bet tai nekeičia pačios architektūros ir nepadiktuoja naujų stogo konstrukcinių sprendimų.
Nuotr.: Tomas Lapė
Nekintanti konstrukcija ir nykstančios detalės
Stogo konstrukcija, kaip ir sienos „sumuštinis“, pasak T. Lapės, sukurtas ir įtvirtintas jau seniai ir nesikeičia: jį sudaro laikančioji stogo konstrukcija, apšiltinama tokio pat storio šiltinimo medžiagų sluoksniu tiek plokščiojo, tiek ir šlaitinio stogo atveju, nes reikia geros šilumos izoliacijos, o viršutinį sluoksnį sudaro pasirinkta stogo danga.
Tačiau ant stogų mažėja kaminų ir kitų elementų skaičius, nes priverstinė ventiliacija yra privaloma, tad kamino ant naujo namo stogo gali jau visai nebūti – rekuperaciją galima išvesti per sieną. Malkinių židinių taip pat įrengiama mažiau, tad ir kaminų poreikis nedidelis. Dabar reikalingi tik alsuokliai, bet ir tiems atsisakyti yra sprendimų – gali būti įrengti vidiniai alsuokliai, tad namą galima suprojektuoti iš viso be kaminų. Dėl to namo stogas mažiau ardomas ir yra sandaresnis, šiltesnis.
Šiuolaikiniai švieslangiai ir stoglangiai leido patogiai apšviesti mansardines patalpas ir net gali būti atidaromi kaip balkonai. Naujos technologijos leidžia kurti naują kokybę ir naują estetiką: Vilniuje yra pavyzdžių, kai šlaitinis stogas suprojektuotas ir įrengtas visiškai stiklinis, „pridengtas“ žaliuzių lamelėmis, kurios iš išorės sudaro tarsi matomą stogo dangos iliuziją.
Pasak architekto T. Lapės, tobulėjant statybų technologijoms didžiausias proveržis įvyko dėl stogo sprendimų mazgų. Tai susiję ir su estetika: kadangi pačios stogo konstrukcijos nekinta, konstruktorių, inžinierių architektų dėka ištobulintos detalės, lietaus nuleidimo sistemos, kurioms nebereikia kabinti lietvamzdžių, taip pat galima atsisakyti tradicinių karnizų stogui sujungti su siena ir daug kitų kokybiškų detalių iš pirmo žvilgsnio išduoda, ar namas šiuolaikiškas, ar ne.
„Kuo naujesnis namas, tuo daugiau integruota visokių sprendinių ir detalių. Šia kryptimi estetiniai sprendimai ir technologijos tikrai juda pirmyn“, – sako T. Lapė.
Pasak architekto, šuolio ir perversmo ant stogų dabar galima tikėtis tada, kai technologijos leis sukurti namo stogo dangą, kuri pati bus saulės modulis ir gamins švarią elektrą – bus kuriama nauja estetika.
