Vilnius realiais veiksmais siekia tapti vis patogesniu ir saugesniu miestu judantiems pėsčiomis. Vien per pirmuosius šių metų mėnesius 15-oje šviesoforinių sankryžų jų reguliavimas pakeistas didinant prioritetą pėstiesiems. Buvusi vidutinė pėsčiųjų laukimo trukmė jose sumažėjo nuo 46,8 iki 31,6 sekundžių. Tai reiškia, kad jau dabar sutaupoma maždaug 125 valandos pėsčiųjų laiko kasdien.
Be to, sumažinus laukimo trukmę didės pėsčiųjų saugumas. Šiuo metu laukdami žalios jie sankryžas neretai kerta ir degant raudonai, ypač – ne piko metu, kai automobilių atrodo mažiau.
Prioritetas pėstiesiems jau taikomas T. Kosciuškos, Vydūno, didžiojoje dalyje Pylimo g. sankryžų ir Kalvarijų g. pėsčiųjų perėjose. Pasitikus pavasarį ir palaipsniui švelnėjant karantino ribojimams, prioriteto suteikimas pėstiesiems šiuo metu programuojamas paskutinėse Pylimo g. sankryžose, taip pat greitu metu bus atliekamas M. Daukšos, Šventaragio ir kitose Senamiesčio prieigų sankryžose.
Kaip ir Vakarų Europos, Skandinavijos miestai Vilnius siekia daugiau erdvės suteikti judantiems darniai – taip miestas tampa gyvesnis ir pritaikytas būtent žmonių, o ne automobilių patogumui. Tose sankryžose, kuriose pėsčiųjų daugiausia, laukti reikės trumpiau, o taip judėjimas taps sklandesnis ir važiuojantiems dviračiais, paspirtukais.
„Savo dydžiu ir kompaktiškumu esame vaikštomas miestas, todėl judėti pėsčiomis turi būti patogu, greita ir saugu. Prioritetas pėstiesiems šviesoforais reguliuojamuose sankryžose yra pasiekiamas mažinant pėsčiųjų laukimo laiką, tai jau darome dalyje Vilniaus sankryžų. Gerosios kitų šalių patirtys rodo, kad toks eismo pritaikymas padeda efektyviau sureguliuoti srautus, be to, skatina dažniau judėti darniai, o keliones pėsčiomis galima sklandžiau derinti su judėjimu viešuoju transportu, dviračiais. Planuojame, kad šių prioritetinių pėstiesiems sankryžų arba perėjų Vilniuje palaipsniui vis daugės, o per keletą artimiausių metų bus apie 150“, – sako „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė.
Ką reiškia prioriteto suteikimas pėstiesiems?
Prioriteto suteikimas pėstiesiems atliekamas atitinkamai programuojant šviesoforų reguliavimą ir taip palaipsniui mažinant pėsčiųjų laukimo trukmę. Tokie pokyčiai iki 2023 m. pabaigos numatyti didžioje dalyje šviesoforais reguliuojamų sankryžų ir visose reguliuojamose perėjose. Vidutinė pėsčiųjų laukimo trukmė jose sumažės nuo 50 iki 35 sekundžių.
Sankryžos atrinktos atsižvelgiant į Vilniaus darnaus judumo plane apibrėžtą centrinę miesto teritoriją, įvertinus gatvių kategorijas ir funkcinę jų paskirtį, traukos centrus, pavyzdžiui, švietimo ir sveikatos įstaigas. Taip pat – netoliese esančias viešojo transporto stoteles, kad keliones pėsčiomis būtų dar patogiau derinti su judėjimu autobusais ar troleibusais.
Skaičiuojama, kad suteikiant prioritetą pėstiesiems, kitiems eismo dalyviams žalio signalo trukmė galėtų mažėti 5-15 proc. Tačiau pokyčiai įgyvendinami būtent ten, kur pėsčiųjų eismas aktyviausias. Pagrindinėse intensyvaus transporto judėjimo ašyse pėsčiųjų prioriteto pokyčiai bus įgyvendinami nuosekliai įvertinant įtaką visam eismui.
Pėsčiųjų mygtukai – mitai ir realybė
Prioriteto didinimas susijęs ir su pėsčiųjų mygtukų sankryžose bei perėjose veikimu. Pėsčiųjų mygtukai skirti tam, kad laukimo trukmė trumpėtų. Didžiojoje dalyje sankryžų ir visose perėjose Vilniuje būtent mygtuko paspaudimas yra būtina sąlyga, kad įsijungtų žalias šviesoforo signalas. Kitose – šio mygtuko nuspaudimas reiškia gerokai ankstesnį žalio signalo įsijungimą ir mažesnę laukimo trukmę nei ji būtų nespaudžiant mygtyko.
Atlikus prioriteto pėstiesiems programavimą sankryžoje, mygtuko paspaudimas reikš, kad laukimo trukmė joje sumažės 1,5 – 2 kartus.
Sauliaus Žiūros nuotr.
