„Lietuvos elektros energijos vartotojų interesai – įsigyti pigią elektros energiją – neturi būti pažeidžiami dėl latvių ir estų taikomos metodikos prekybai elektra iš trečiųjų šalių, kurios Lietuva nepasirašė“, – sako Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Justinas Urbanavičius po komisijos posėdžio, kuriame nagrinėti prekybos elektra iš trečiųjų šalių kainų pokyčiai po to, kai pradėjo veikti Baltarusijos atominė elektrinė.
Komisija sieks tarpparlamentiniu lygiu kelti klausimą dėl susidariusios padėties, kai elektros importui iš trečiųjų šalių teikiamas prioritetas, ir dėl to Lietuvos elektros kainų zonoje išauga elektros kaina.
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad situacijos sprendimo raktas – metodika, arba taisyklės, kuriomis remiantis Baltijos šalys importuoja elektrą iš trečiųjų šalių. Latvija ir Estija šiuo metu vienašališkai taiko metodiką, kurios nepatvirtino Lietuva. „Ne kartą sakėme, jog dabar vienašališkai taikomos prekybos taisyklės neužkardo kelio Astrave pagamintos elektros patekimui į Lietuvos rinką: t. y., kai elektrinė veikia, Lietuvos vartotojai ir sumoka už šią elektrą. Tačiau ji taip ir dirbtinai sukelia elektros kainas Lietuvoje, ir tai yra visiškai nepriimtina tiek vartotojų, tiek rinkos skaidrumo ir konkurencingumo atžvilgiu“.
Lietuva laikosi pozicijos, kad Latvijos ir Estijos dabar vienašališkai taikoma metodologija taip pat trikdo Europos Sąjungos vidaus prekybą, suteikdama privilegiją prekybai elektra iš trečiųjų šalių. Tai atsitinka dėl realių ir deklaruojamų Lietuvos-Latvijos elektros jungčių pralaidumų skirtumo. Pagal minėtas taisykles deklaruojant dideles importo iš Rusijos į Latviją apimtis, reikia rezervuoti Lietuvos-Latvijos elektros jungčių pralaidumus, kurie realiai nebūna panaudojami. Dėl to dirbtinai sukyla elektros kainos Lietuvoje: pavyzdžiui, vien kovą dėl taikomos metodologijos spragų Lietuvos vartotojai sumokėjo 4,5 mln. eurų, gamintojų mokesčiai už jungčių perkrovas siekė 3 mln. eurų, o elektros kaina tam tikromis valandomis Lietuvoje ir Latvijoje skyrėsi 20 Eur/MWh.
Lietuva šiuo metu, tarpininkaujant Europos Komisijai (EK), yra pasiūliusi naują metodiką ir siekia bendro trišalio sutarimo. Energetikos ministras praėjusią savaitę kalbėdamas su EK Energetikos direktorato generaline direktore Dite Jul Jiorgensen (Ditte Juul Jørgensen), paprašė aktyvesnio EK įsitraukimo į derybas, kad jos vyktų sparčiau.
