Ar žinojote, kad garsusis Palangos upelis visai nėra Rąžė? Kad A. Smetonos laikais šis pajūrio kurortas buvo vienintelis Lietuvos miestas, turėjęs karo laivą? O ar teko girdėti, jog miesto savivaldybė dalyvauja „Išmaniojo miesto“ projekte, padedančiame atnaujinti problemiškas savivaldybių teritorijas? Jei Palangą įsivaizduojate tik kaip triukšmingą vasaros sostinę, STRUCTUM kartu su Palangos miesto gidu Arūnu Šateika kviečia į iki šiol negirdėtų istorijų kupiną „kelionę“ upių vingiais.
– Jau netrukus pamatysime „Išmaniojo miesto“ komandų paruoštas koncepcijas Palangos miestui. Ko iki šiol nežinojome apie savivaldybės teritorijas, „dalyvaujančias“ projekte?
– Upelio pavadinimas iš tiesų nėra Rąžė, jis vadinasi Roužė. Tai įrodė ir garsus profesorius, Klaipėdos universiteto rektorius V. Žulkus. Šis rektorius įrodė ir tai, jog minėtasis Roužės upelis šioje vietoje tekėjo dar prieš 3000 m., o pavadinimas buvo oficialiai užrašytas 1787 m.
1757 m. rusų kariuomenė atvyko nuo Liepojos, pasiuntė žvalgus, o jų generolas dokumentuose užrašė, kad per Palangos miestą teką upelis Palungelė. Taigi, upelį vietiniai vadino dvigubu pavadinimu – ir Rouže, ir Palungele. Norite kartu pažinti miestą? Pradėkime kelionę po Palangą nuo upės žiočių pajūryje, kur ji įteka į jūrą prie gelbėjimo stoties.
Kai buvau vaikas, gyvenome. Ne toli šios vietos ir plaukti mokydavomės ne jūroje, kaip galėjote pamanyti, bet upelyje. Jeigu upeliu plauktume į miesto pusę, priplauktume pirmą medinį tiltelį. Dešinėje pusėje pamatytumėte gražią medinę vilą, statytą maždaug ketvirtąjame dešimtmetyje. Ji priklausė žymiam dailininkui Antanui Žmuidzinavičiui. Esame matę, kad ponas atsisėda arčiau kranto, išsitraukia molbertą ir tapo vaizdingus natiurmortus. Jeigu pažvelgtume pagal tai, kaip upė įteka į jūrą, dešiniame krante, šis Roužės vingis buvo nusausintas.
1964 m. Palangoje pastatytas pats moderniausias restoranas visose Baltijos šalyse , pavadinimu „Vasara“. Nuo 1965 m. iki 1990 m. jame dainavo daug žinomų mūsų estrados dainininkų. Vieni žymiausių – Antanas Šabaniauskas, daininkė, aktorė bei rašytoja Rūta Lee, Stasys Povilaitis ir kiti. Restorane yra pabuvojęs ir Nobelio premijos laureatas Josifas Brodskis. Dabar „Vasara“ perstatyta, atrodo kitaip.
Judant link miesto, paplaukus už minėto medinio tiltelio, kairėje pusėje kadaise buvo įsikūrę sovietų pasieniečiai. Ar žinojote, kad Smetonos laikais Palanga buvo vienintelis Lietuvos miestas, turėjęs karo laivą? Laivo kapitonas buvo A. Kaškelis, jam priklausė „Kaškelio“ vila. Dabar šioje vietoje yra įsikūręs viešbutis.
Dešinėje pusėje, per Birutės gatvę nutiestas mūrinis tiltas. Dešinėje pusėje tilto seniau stovėjo Smetonos laikais statyta graži kavinė, pavadinimu „Pieno kavinė“. Kiek pamenu, palangiškiams ši kavinė buvo „pati skaniausia“. Gaila, tačiau kai buvo daroma Basanavičiaus gatvės rekonstrukcija, kavinę nugriovė. Dar toliau, už mūrinio tilto, dešinėje pakrantės pusėje, XIX a. pab. pastatytas gražių raudonų plytų pastatų kompleksas. Jis priklausė grafui Tiškevičiui ir vadinosi „Olga“. Sovietų Sąjungos laikais šis architektūrinis ansamblis buvo paverstas komunaliniais butais, o devintame dešimtmetyje buvo restauruotas, tad jame įsikūrė poilsio namai.
Keliaujant toliau, už maždaug 300 m stovi pėsčiųjų tiltas. Seniau, dešinėje pusėje, stovėjo medinis kino teatras. Perėjus tiltą, kairėje pusėje upelio stovi medinis namas, kuriame gyveno garsi Mickevičių šeima. Praplaukus Vytauto gatvę, už tilto, anksčiau stovėjo pirmoji meteorologinė stotis, kuri, deja, iki šių dienų neišliko.
Konkursui pateikta ir Šventosios upės pakrančių teritorija. Nors Šventoji – atskiras miestelis, tačiau 1970 m. jis buvo prijungtas prie Palangos. XVI a. vid. buvo įkurtas uostas Šventosios upės žiotyse. Čia seniau gyveno ne žemaičiai, kaip manoma, bet kuršiai. Įdomu tai, kad dėl konkurencijos su kitais uostais 1701 m. jis buvo užverstas akmenimis, o dar po ketverių metų visai uždarytas. Dabar, po daugybės metų, Palanga turi svarbų projektą, kaip buvusį žvejybos-turizmo uostą atgaivinti.
– Kokia Jums gražiausia Palangos vieta?
– Net ir po daugybės gido darbo metų, vis dar atrandu gražių Palangos vietų. Turbūt gražiausia yra ta vieta, kurioje praleidome vaikystę. O ji prabėgo Birutės gatvėje. Joje dera ir nuostabi gamta, ir architektūra.
Kita vieta, yra muzikinis klubas „Anapilis“, kur seniau buvo Sofijos vila. Taip pat, Palangos kurorto muziejus su nuostabia aplinka: senosiomis kopomis, švedų įtvirtinimais. Žinoma, Birutės parkas yra neapsakomo grožio. Man be galo patinka kampeliai, nepaliesti žmogaus rankų.
– Kokią Palangą matote ateityje?
– Norėčiau, kad išliktų natūralus Palangos grožis. Būtina išsaugoti kopas, pušynus palei jūrą. Noriu, kad mūsų svečiai ilsėtųsi kokybiškai, kvėpuotų švariu oru, džiaugtųsi gamta, dviračių takais, tačiau kol kas tam šiek tiek trukdo automobiliai. Svajoju, kad kuo daugiau automobilių stovėtų požeminėse aikštelėse, o miestas būtų gyvas ir kvėpuotume „pilna krūtine“.
