Priimtame dokumente pažymima, kad Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimas yra susijęs su Klaipėdos krašto ir Mažosios Lietuvos istorinės atminties tęstinumu ir pabrėžia Klaipėdos krašto priklausymą vakarų krikščioniškajam pasauliui.

„Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimas ne tik grąžintų Klaipėdos senamiesčiui sakralinės erdvės pojūtį, bet ir prisidėtų prie kultūros infrastruktūros ir viešosios erdvės išplėtimo bei taptų svarbiu kultūros paveldo turizmo traukos centru“, – pabrėžiama priimtame Seimo nutarime.

Be to, pasak iniciatorių, Šv. Jono bažnyčią su bokštu numatoma atkurti pagal išlikusią garsiausio Prūsijos architekto Friedricho Augusto Stülerio dokumentaciją, o pats objektas taptų gerų Lietuvos ir Vokietijos tarpvalstybinių santykių simboliu.

Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 91 Seimo narys, susilaikė 4 parlamentarai, skelbiama pranešime spaudai.

Klaipėdos savivaldybės administracija jau prieš penkmetį skelbė, kad Klaipėdoje stovėjusią ir po Antrojo pasaulinio karo nugriautą Šv.Jono bažnyčią planuojama atstatyti originalaus dydžio – su 75 metrų aukščio bokštu, ranešė Klaipėdos miesto savivaldybė.

Praėjusių metų rudenį buvo paskelbta, kad Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo procesą koordinuos Klaipėdos mero potvarkiu sudaryta darbo grupė. Joje – gerai Klaipėdos mieste žinomi asmenys: Vokietijos Federacinės Respublikos garbės konsulas Klaipėdoje Arūnas Baublys, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius, archeologas Vladas Žulkus, mero pavaduotojas Arūnas Barbšys ir kt., grupės vadovu paskirtas mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis.

Uostamiesčio evangelikų liuteronų bendruomenės, architektų, istorikų, paveldosaugininkų, visuomeninių organizacijų atstovai bei savivaldybės specialistai kone vieningai sutarė, kad Turgaus gatvėje turėtų vėl iškilti originalaus istorinio dydžio Šv.Jono bažnyčia.„Šv. Jono bažnyčia – tai vienas iš gražiausių senosios Klaipėdos pastatų, o jos bokštas buvo aukščiausias statinys mieste, dažnai į uostą atplaukiančių laivų įguloms atstojęs švyturį. Kartu tai buvo ir vienas iš pagrindinių Klaipėdos dvasinio gyvenimo centrų, savo reikšme prilygintinas katedrai“, – sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojos Alinos Velykienės teigimu, kiek anksčiau svarstyta Turgaus gatvėje pastatyti tik daug mažesnę istorinės Šv.Jono bažnyčios kopiją. Tačiau, kilus aršioms diskusijoms, savivaldybė su Klaipėdos miesto evangelikų liuteronų parapija nusprendė pirmiausiai parengti bažnyčios ir jos bokšto atkūrimo galimybių studiją.

„Studiją rengusių bendrovių specialistai pasiūlė kelias galimas alternatyvas – atstatyti buvusių tūrių bažnyčią ir bokštą, atstatyti tik originalaus dydžio bokštą, o pačią bažnyčią jau statyti mažesnę, bei tiek pačią bažnyčią, tiek ir jos bokštą statyti gerokai mažesnio tūrio, nei būta iki karo. Nepaisant pasirinkto atstatomos bažnyčios dydžio, studijos rengėjai taip pat siūlo išlaikyti jos istorinę formą, iš dalies atkurti išorės apdailos medžiagiškumą, o vidaus erdves pritaikyti tiek liuteronų bendruomenės sakraliniams, tiek ir kultūros bei turizmo poreikiams. Be to, atstatytame bokšte siūloma įrengti turistams skirtą apžvalgos aikštelę“, – sakė A.Velykienė.

Pirminiais duomenimis, autentiško dydžio Šv. Jono bažnyčios su bokštu atstatymas gali kainuoti apie 7,5 mln. eurų. Planuojama, kad darbai bus finansuojami evangelikų liuteronų bendruomenės, privačių rėmėjų, valstybės, savivaldybės ir Europos Sąjungos fondų lėšomis.

Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios istorija siekia XIII amžių, kai prie Danės upės vagų atsišakojimo įkurta parapija. Turgaus gatvės gale Šv. Jono bažnyčia pastatyta 1706 metais. Klaipėdoje 1854 metais kilęs gaisras bažnyčią gerokai nusiaubė, tačiau miestiečių pastangomis ji buvo atstatyta po poros metų. Antrojo pasaulinio karo metais bažnyčia buvo apgriauta, o pokario laikotarpiu ir visiškai nugriauta.

Klaipėdos m. sav. iliustr.