Tinkamo glaisto atranka
Apdailos plytelių siūlių glaistas kaip ir plytelių klijai parenkamas pagal numatomas dangos eksploatavimo sąlygas ir pačių siūlių plotį. Pavyzdžiui, didesnes temperatūrines deformacijas patiriančių akmens masės ir šildomųjų grindų plytelių dangoms reikia platesnių siūlių ir elastingo glaisto. Elastingas glaistas taip pat reikalingas, jeigu plytelės klijuojamos ant deformatyvaus pagrindo – kai plytelių danga klojama ant senų medinių grindų ar medienos plokščių ir visur, kur yra didelės drėgmės ar temperatūros kaitos sąlygos. Plytelių siūlių glaisto ir klijų savybes reikia derinti ir tada, kai plytelių danga bus eksploatuojama pastato išorėje veikiant atmosferiniams reiškiniams. Tuomet naudojamas tik elastingas, vandeniui atsparus glaistas, nes ant vandeniui nelaidaus ir jo neįgeriančio (hidrofobinio) glaisto susikaupia mažiau teršalų, be to, jį galima kur kas lengviau nuvalyti ar nuplauti. Didesnio sukibimo su plytelėmis siūlių glaistą reikėtų pasirinkti, kai jį numatoma naudoti plytelėmis apdailintose intensyvaus judėjimo patalpose, pavyzdžiui, garažuose, visuomeninių ar gamybinių pastatų koridoriuose, darbo baruose.
Renkantis plytelių siūlių glaistą, patikrinti jo kokybinių duomenų praktiškai neįmanoma, todėl belieka pasitikėti atestuotų laboratorijų išduodamais kokybės atitikties sertifikatais. Tačiau reikėtų žinoti, kad visos glaisto savybės yra skirstomos į pagrindines (dilumą, sausos glaisto būklės lenkiamąjį ir gniuždomąjį stiprį, vandens įgertį) ir papildomas, skirtas žymiai didesniems eksploataciniams reikalavimams tenkinti.
Daugelis plytelių siūlių glaisto gamintojų siūlo ne vienos rūšies produktus, skirtus naudoti specifinėmis sąlygomis, kuriomis veikia agresyviosios medžiagos, didelės mechaninės apkrovos ar tikėtinos pagrindo deformacijos, kai, pavyzdžiui, plytelių dangą nuolat semia vanduo. Kitoks plytelių dangos siūlių glaistas naudojamas chloruojamiems baseinams, geriamojo vandens rezervuarams, dažnai dezinfekcinėmis priemonėmis plaunamoms maisto pramonės įmonių patalpoms ir dideles apkrovas atlaikančioms pramonės įmonių grindims. Tuomet geriau naudoti glaistą su reaktyviųjų dervų epoksidinių, poliuretaninių ir pan. – rišikliais. Tokiems glaistams būdingas didelis mechaninis stiprumas ir atsparumas dilumui, be to, ypač mažas drėgmės įgeriamumas.
Plytelių siūlių pločio svarba apdailos kokybei
Pagal įvairias apdailos plytelių atmainų formas ir matmenis glaistą gamintojai skirsto į skirtą užpildyti platesnėms nei 4–6 mm siūlėms ir siauroms plonesnėms nei 4 mm pločio – siūlėms. Tai nėra tik formalus glaisto atmainų skirstymas, nes platesnėms plytelių dangos siūlėms užpildyti dažniausiai reikalingas didesnio elastingumo glaistas. Siaurų siūlių glaistams tikslinga parinkti itin smulkius užpildus ir didesnį takumą skiediniui suteikiančius priedus. Tačiau kartais tokio smulkiagrūdžio glaisto liekanas būna sunkiau nuvalyti nuo šiurkštesnio plytelių paviršiaus, todėl tokiais atvejais geriau daryti platesnes plytelių dangos siūles ir pasirinkti glaistą su kiek rupesniais priedais.
Dažniausiai daugeliui užsakovų nepatinka siūlymas pasirinkti platesnes plytelių dangos siūles, nes manoma, kad siūlės yra silpnoji apdailos vieta, ir įsivaizduojama, kad plačioms siūlėms bus sunaudota daugiau glaisto. Tačiau toks požiūris ne visiškai atitinka tikrovę ir yra racionalus. Nereikėtų bijoti daryti net 10–15 mm pločio plytelių siūles, ypač kai paviršių apdailai naudojamos palyginti didelių matmenų plytelės – kuo didesnės parinktos plytelės, tuo platesnė turi būti siūlė. Be to, plytelių siūlių plotį lemia ir plytelių formos taisyklingumas, dangos pagrindo stabilumas, jos eksploatavimo sąlygos. Pavyzdžiui, klojant plyteles atvirose terasose ar balkonuose, geriau daryti siauresnes siūles, nei tą patį glaistą naudojant patalpose. Kita vertus, neretai kaip tik platesnės siūlės, užpildytos tinkamu glaistu, tampa dangos tvarumo garantu, nes kompensuoja didesnes deformacijas ir lemia spartesnį pagrindo sluoksnio džiūvimą. Beje, tokių siūlių atspalvis būna vienodesnis ir atrodo kur kas estetiškiau.
Reikalingos glaisto sąnaudos priklauso ne tik nuo siūlių pločio, bet ir nuo plytelių matmenų. Pasirinkus tą patį siūlės plotį, kai kuriais atvejais jis gali skirtis net kelis kartus. Tačiau nereikia pamiršti, kad kuo plytelių matmenys mažesni, tuo glaisto reikia daugiau.
Kas lemia siūlių glaistymo darbų kokybę
Visi profesionalūs statybininkai žino, kad plytelių dangos siūlių glaistymas nėra greitas ir nesudėtingas darbas. Tai susiję ne tik su estetiniais plytelių apdailos reikalavimais, bet ir su tuo, kad yra nemažai glaistymo kokybės vertinimo kriterijų. Bet kuriuo atveju apdailos darbus atliekantiems statybininkams patariama jokiu būdu nepažeisti gamintojų nurodomų technologinių glaistymo reikalavimų. Pavyzdžiui, ruošiant glaisto skiedinį, miltelius reikia suberti į instrukcijose nurodytą vandens kiekį, rūpestingai maišyti iki vienalytės masės ir būtinai išlaukti gamintojų nurodytą laiką. Be to, draudžiama daryti atvirkščiai pilti vandenį į glaisto miltelius. Vandens ir sausųjų medžiagų santykis skiedinyje turi išlikti vienodas, nes priešingu atveju, užpildžius siūles glaistu, jo atspalvis bus nevienodas ir neatrodys estetiškai. Taip pat, paruošus didesnį glaisto kiekį, maišymo talpoje paliktą jo dalį reikėtų vis permaišyti, nepripilant į jį papildomai vandens. Tai būtų viena iš didesnių apdailos darbus atliekančių statybininkų klaidų. Perteklinis vandens kiekis siūlių glaisto mišinyje vėliau labai pablogina pagrindines glaisto eksploatacines savybes – sumažina jo stiprumą, elastingumą, padidina vandens įgeriamumą.
Kita dažniausiai kantrybės stokojančių statybininkų klaida – neišlaukus instrukcijose nurodyto glaisto kietėjimo laiko apdoroti dar nepakankamai sukietėjusias siūles. Kai apdailos paviršius lyginamas ir per jį braukoma dar siūlių glaistui nesukietėjus, atsiranda pavojų iš siūlės išspausti ar išplauti glaisto komponentus, pigmentus, žemiau apdailos plytelių paviršiaus įspausti patį glaistą.
Tais atvejais, kai apdailininkai užtepa siūlių glaistą ant dar neišvalytų iš tarpų tarp plytelių jų klijų, taip pat daroma esminė klaida, turinti labai didelę įtaką plytelių apdailos kokybei. Tuomet po kurio eksploatacinio laiko prastesnis glaistas dėl blogos sukibties su plytelių kraštais paprasčiausiai ims byrėti ir siūlėse bus matomi ištrupėję tarpai. Tokią klaidą dažniausiai daro dar nepatyrę ir labai skubantys plytelių klojėjai. Beje, iškrapštyti net sukietėjusius klijus iš tarpų tarp plytelių, naudojant specialų įrankį, kuris parenkamas pagal siūlės plotį, nėra labai sunku – tiesiog nereikia pamiršti šios operacijos svarbos eksploatacijos ilgalaikiškumui. Labai svarbus patikimas glaisto sukibimas su apdailos plytelių kraštais ir dėl to, kad dėl didelio glaisto susitraukimo ir deformacijos jam išdžiūvus siūlėse nesusidarytų skersinių plyšių ir taip nesudarkytų apdailos vaizdo.
Beje, visai paprastai galima patikrinti siūlių glaisto kietumą braukiant per jį metaliniu įrankiu. Apdaila laikoma kokybiška, jeigu metalinis įrankis negali įbrėžti sukietėjusio plytelių siūlių glaisto. Tačiau toks vertinimas ne visada tinka esant specifinėms eksploatacinėms sąlygoms. Pavyzdžiui, minkštesnis glaistas reikalingas baseino plytelių apdailai. Tokiomis sąlygomis jo dilumo rodiklis taip pat nėra labai reikšmingas drėgnoje aplinkoje daug svarbesnės nelaidumo vandeniui ir atsparumo dezinfekcinėms medžiagoms savybės.
Būtina pastebėti, kad plytelių siūlių glaistymo kokybė labai priklauso ir nuo statybininkų požiūrio į laiko, pradedant nuo glaistymo pradžios ir baigiant apdailos eksploatavimo pradžios, trukmę. Dažniausiai apdailos darbai pastatų statyboje yra paskutiniai, prieš atiduodant objektą eksploatuoti, todėl, jei buvo kuriame nors statybos etape atsilikta nuo darbų grafiko, šiems darbams lieka mažiausiai laiko. Dėl šios priežasties labai svarbus yra ir glaisto kietėjimo greičio rodiklis. Stokojant laiko statybų profesionalus gelbsti sparčiai kietėjantis glaistas, kurį po palyginti neilgo laikotarpio galima apdoroti visiškai nesibaiminant jis bus atsparus valymui ir plytelių siūlės nepasikeis, o apdaila išliks kokybiška.
