Iš civilinės teisės perkeliami į darbo teisės reguliavimo sritį
Iki šiol įstatymuose nekonkuravimo susitarimai nebuvo tiesiogiai sureglamentuoti, teismų jie buvo pripažįstami civilinėmis sutartimis, jiems taikant Civilinio kodekso 2.164 str. nuostatas, reglamentuojančias konkurencijos ribojimą tarp prekybos agento ir atstovaujamojo, o susitarimo sudarymo taisyklėms formuotis esminę įtaką turėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Naujajame DK susitarimai dėl nekonkuravimo reglamentuoti 38 straipsnyje, tad nuo šiol jie pateks į darbo teisės reguliavimo sritį.
Kokią praktinę reikšmę tai turi? Nekonkuravimo sutartį vertinant kaip civilinę sutartį sutarties šalys laikomos lygiavertėmis, tuo tarpu darbo teisėje darbuotojas laikomas silpnesniąja šalimi, tad,iškilus abejoniųdėl sutarčiųsąlygų, jos aiškinamos darbuotojųnaudai.
Nustatytas konkretus minimalus kompensacijos dydis
Naujajame DK nustatyta, kad nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu darbuotojui turi būti mokama kompensacija, kurios dydis – ne mažiau kaip 40 % darbo sutarties pasibaigimo metu buvusio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Iki šiol darbuotojui mokamos kompensacijos konkretus dydis nebuvo nustatytas, todėl jį nustatant buvo remiamasi vertinamuoju kriterijumi pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Nustačius konkretų minimalų kompensacijos dydį, atsiranda daugiau apibrėžtumo, naudingo abiem šalims: darbdavys gali iš anksto pagrįstai tikėtis, kad ginčo atveju nekonkuravimo susitarimas nebus nuginčytas dėl nepakankamo kompensacijos dydžio ir kartu bus apsaugomi darbuotojo ekonominiai interesai.
Kompensacija mokama tik pasibaigus darbo sutarčiai
Naujajame kodekse nustatyta, kad kompensacija darbuotojui už nekonkuravimą negali būti mokama darbo darbdaviui laikotarpiu. Iki šiol praktiškai pasitaikydavo „avansu“ mokamų kompensacijų, pavyzdžiui, atskiru priedu prie darbo užmokesčio, nurodant, kad kompensacija apima ir laikotarpį po darbo sutarties nutraukimo.
Tokia tvarka buvo pripažinta tinkama, bet tik jeigu ji aiškiai išskirta ir atribota nuo darbuotojui mokamo darbo užmokesčio ir jei jos dydis pakankamas. Pagal naująjį reguliavimą tokia tvarka nebus galima.
Nekonkuravimo sutartis – tik po darbo sutarties pasibaigimo
Naujojo DK 38 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas, pasibaigus darbo sutarčiai, tam tikrą laiką nevykdys konkuruojančios veiklos. Šiuo atveju kyla klausimas dėl draudimo konkuruoti darbo santykių metu. Naujojo DK 24 str. 5 dalyje nustatyta šalių pareiga vengti interesų konflikto. Tai iš esmės gali būti vertinama kaip draudimas darbuotojui darbo sutarties galiojimo metu dirbti pas konkurentą. Naujasis kodeksas darbdavio pareigos už šį laikotarpį mokėti kompensaciją nenumato.
Tačiau ir pagal šiuo metu galiojančio DK 235 str. dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis, laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Nepaisant to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 12 d. nutartyje išaiškino, kad visais susitarimo nekonkuruoti sudarymo atvejais, taip pat ir susitarimui galiojant darbo santykių metu, turi būti nustatoma adekvati ribojimui kompensacija (civilinė byla Nr. 3K-3-32-687/2016, A.V prieš UAB „Robert Bosh“). Taigi vienareikšmiškai atsakyti, koks būtų teismo vertinimas analogiškoje situacijoje įsigaliojus naujajam DK, yra sunku.
Bauda negali viršyti 3 mėn. kompensacijos dydžių
Naujajame DK nustatyta, kad išankstiniai susitarimai dėl netesybų, viršijantys darbuotojo gaunamą nekonkuravimo kompensaciją už 3 mėn., negalioja. Iki šiol minimalus baudos dydis niekur nebuvo reglamentuotas, todėl darbdaviai neretai nustatydavo nemažas baudas. Pagal naująjį reglamentavimą, jei darbuotojo vidutinis darbo užmokestis yra, pavyzdžiui, 1 000 Eur, o jam mokama kasmėnesinė kompensacija – 400 Eur, sutartyje numatyta bauda negalės būti didesnė nei 1 200 Eur. Kyla klausimas, ar suma, viršijanti tik 20 % vieno mėnesio darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, yra pakankama, siekiant atgrasyti nuo sutarties pažeidimo? Tiesa, naujajame DK numatoma ir tai, kad darbuotojas, pažeidęs susitarimą dėl nekonkuravimo, privalo sulygtam susitarimo dėl nekonkuravimo laikotarpiui nutraukti konkuruojančią veiklą, grąžinti gautą kompensaciją ir atlyginti darbdaviui padarytą žalą.
Nekonkuravimo susitarimus galima sudaryti tik su darbuotojais, turinčiais specialių žinių ar gebėjimų, kurie gali būti pritaikyti konkuruojančioje su darbdaviu veikloje ir taip padaryti darbdaviui žalos.
