Situacija Lietuvos būsto rinkoje ir toliau išlieka gana karšta, pastebi ekonomistai. Tačiau nepaisant sparčiai kilusių nekilnojamojo turto (NT) kainų, gyventojų galimybės įpirkti būstą didžiuosiuose šalies miestuose išlieka stabilios. Kaip rodo naujausio būsto įperkamumo indekso duomenys, augantys gyventojų atlyginimai ir mažėjančios palūkanos atsvėrė būsto kainų augimą.
Vilniuje mažėja naujų butų pardavimai
Šalies sostinėje Vilniuje būsto įperkamumas per metus praktiškai nepasikeitė. Remiantis registrų centro duomenimis, vidutinės būsto kainos sostinėje per metus augo beveik 12 proc., tačiau ši statistika, tikėtina, atskleidžia tik dalį viso būsto rinkos paveikslo.
„Išaugus preliminarių sutarčių skaičiui pirminėje rinkoje, naujo būsto kainų statistika veikiau atspindi ne šių, o praėjusių metų tendencijas. Vertinant alternatyvius kainų indeksus, būsto brangimas Vilniuje galėjo siekti apie 20 proc., ir tai reikštų, kad realiai būsto įperkamumas Vilniuje per metus sumažėjo“, − sako ekonomistas Vytenis Šimkus.
Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad pastebimas ir ženklus būsto rinkos aktyvumo kritimas, ypatingai naujo būsto segmente. Trečiąjį šių metų ketvirtį įregistruota beveik 50 proc. mažiau naujos statybos sandorių, lyginant su šių metų pradžia.
„Pirminės rinkos aktyvumas pastaraisiais mėnesiais yra kiek žemesniame lygyje nei 2019 m. Tuo metu senos statybos segmento aktyvumas, nors ir šiek tiek sumažėjęs, vis dar viršija prieš pandemiją buvusį lygį“, − komentuoja V. Šimkus.
Pasak ekonomisto, būsto rinkos sulėtėjimui įtakos galėjo turėti keletas veiksnių. Visų pirma, tikėtina, kad išsikvėpė suspaustos spyruoklės efektas, stebėtas šių metų pradžioje.
„Taip pat svarbu pastebėti, kad būsto pasiūla šalies sostinėje yra nukritusi į žemą lygį, todėl dalis gyventojų tiesiog neranda įsigijimui tinkamo būsto. Neatmestina ir tai, kad spartus būsto kainų augimas dalį gyventojų atbaidė nuo būsto įsigijimo, nes jiems kaina nebeatrodo priimtina“, − sako V. Šimkus.
Kokios galimybės įpirkti būstą Kaune ir Klaipėdoje
Per metus būsto įperkamumas antrajame pagal dydį šalies mieste Kaune sumažėjo beveik 9 punktais.
„Šių metų trečiąjį ketvirtį kauniečiai galėjo įpirkti vidutiniškai 115 kv.m. ploto būstą vietoje 121 kv.m. Kaune vidutinės būsto kainos didėjo 20 proc., ir nors atlyginimai augo sparčiausiai iš didžiųjų šalies miestų, būstas šio miesto gyventojams vis tik tapo sunkiau įperkamas“, − komentuoja V. Šimkus.
Kaip pastebi ekonomistas, Klaipėdoje buvo stebimas švelnesnis 10 proc. siekiantis būsto brangimas. Gyventojų atlyginimai uostamiestyje taip pat augo pastebimai lėčiau nei kituose didmiesčiuose – beveik 7 proc.
„Bendras būsto įperkamumas uostamiestyje per metus beveik nesikeitė ir išliko aukščiausias iš trijų stebimų Lietuvos didmiesčių. Klaipėdiečiai galėjo vidutiniškai įpirkti net 120 kv.m. ploto būstą“, − sako ekspertas.
Ko kitąmet tikėtis
Nors būsto kainų augimas pastaruoju metu pralenkė gyventojų atlyginimų augimą, be to, daugėjant ženklų, kad kai kuriems pirkėjams būsto įsigijimas tapo sudėtinga ar nepatraukli alternatyva, būsto kainų kritimo ekonomistai kol kas neprognozuoja.
„Brangios žaliavos, darbuotojų trūkumas, didėjančios darbo sąnaudos ir naujas valstybinės žemės mokestis – dėl šių priežasčių sudėtinga tikėtis, kad būstas artimiausiu metu gali atpigti. Vis tik atslūgusi būsto paklausa ir, tikėtina, augsianti jo pasiūla turėtų sugrąžinti balansą į būsto rinką ir prislopinti kainų augimą“, − prognozuoja ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Būsto nuomos pajamingumo indeksas, kuris rodo, kokią dalį būsto kainos per metus sumoka jo nuomininkas, pastarąjį pusmetį buvo pastovus. Vilniuje jis siekė apie 5,8 procento, o Klaipėdoje ir Kaune, atitinkamai, 6,3 ir 6,8 procento.
„Pastarąjį penkmetį nuomos pajamingumas didžiuosiuose Lietuvos miestuose mažėjo, kitaip sakant, būstas brango sparčiau nei jo nuoma. Dėl to būsto nuomos alternatyva tapo šiek tiek patrauklesnė – vidutinio būsto mėnesinė nuoma kainuoja panašiai, kaip būsto paskolos aptarnavimas“, − skaičiuoja N. Mačiulis.
Ekonomistas taip pat atkreipia dėmesį, kad pinigų kaina gali pradėti augti – reaguodami į didelę infliaciją, centriniai bankai gali pradėti kelti bazines palūkanų normas.
„Vis dar mažai tikėtina, kad per artimiausius dvejus metus ECB pakels bazines palūkanas aukščiau nulio, tačiau horizonte jau matoma itin žemų palūkanų normų eros pabaiga. Tai galėtų šiek tiek sumažinti būsto įperkamumą, ir prislopinti norą pirkti bet kokį bustą ir už bet kokią prašomą kainą“, − apibendrina N. Mačiulis.
