Šampanė-Ardėnai – viena šiauriausiai esančių vynuogininkystės sričių, putojančio vyno – šampano – regionas. Šampanas yra laikomas šventės, meilės, džiaugsmo ir pergalės simboliu. Tad kas nežino, iš kur kilo kiekvieno mėgstamo gėrimo vardas! Šampanės regionas išsidėstęs į rytus nuo Paryžiaus, palei Marnės, Velio ir Enos upes. Regiono širdis – Marnės departamentas, kur galima išskirti tris zonas: Reimso kalvos, Marnės slėnis ir Baltosios kalvos.

Šampanė-Ardėnai – labiausiai į Prancūzijos šiaurę nutolęs vyndarystės regionas, kur klasikinio vyno gamybai vynuogėms sunokti nepakanka saulės. Provincijoje yra 17 kaimų, turinčių „grand cru“, ir 42 kaimai – „premier cru“ vynuogynų įvardijimą. Tai geriausio dirvožemio vietovės. Čia gruntas, prisodrintas kreidos, yra idealus atitinkamos rūšies vynuogėms augti. Šampanas turi vardo tikrumo patvirtinimą AOC, kuris griežtai apibrėžia geografinę šampano gamybos sritį aplink Reimsą, Epernė ir Trua miestus, bei tris vynuogių rūšis, iš kurių gaminamas šampanas: raudonos ‘Pinot Noir’ ir ‘Pinot Meunier’ bei baltoji ‘Chardonnay’.

Sritis užima beveik 34 tūkstančių hektarų plotą, vynuogynai – 13 tūkst. hektarų plotą, kas sudaro šiek tiek daugiau nei 2 proc. visų Prancūzijos vynuogynų ploto. Kasmet  Šampanės-Ardėnų regione pagaminama daugiau nei 300 milijonų butelių šampano, kurio didesnę dalį suvartoja patys prancūzai. Kokybiškiausio gaminamo šampano branduolys yra vadinamasis „šventas trikampis“, kurį sudaro Šampanės Šalono, Epernė ir Reimso miestai.

Šampano gamybos tradicijos

Putojantis vynas gali gimti bet kur, o šampanas – tik Šampanės-Ardėnų regione.

Įsikūrę vyndariai išsikovojo, kad tik šiame regione pagamintas putojantis vynas būtų vadinamas šampanu. Tiesa, šampano niekas nė nebandė išrasti, jis atsirado savaime, o žmonės net keletą amžių stengėsi suprasti, kaip gamta jį sukūrė. Tradiciškai manoma, kad šampaną išrado vienuolis Domas Perignonas, kuris pirmąją šio taurės gėrimo degustaciją surengė 1668 metų rugpjūčio 4 dieną. Šią dieną ir švenčiamas šampano gimtadienis. Domas Perignonas patobulino šio vyno gamybos technologiją, ėmęs maišyti skirtingų metų ir rūšių vynuogių derlių. Dar viena žymi asmenybė, prisidėjusi prie šampano gamybos tobulinimo, buvo madam Clicquot Ponsardin. Ji sugalvojo butelio kamštį apsukti viela, kai kartą lankydamasi šampano rūsiuose ji pamatė butelį su tuoj beiššaunančiu kamščiu. XIX amžiuje stipriai išpopuliarėjus putojančiam vynui, jo gamybos ėmėsi vos ne kiekvienas vyndarys. Šampanės gamintojai sunerimo ir 1891 metais užregistravo šampano pavadinimą tarptautinėje ženklų komisijoje.

Įdomu, kad šampano butelyje susidaro nuo 40 iki 250 milijonų burbuliukų. Įpylus gėrimo į taurę, burbuliukai kylą į viršų lyg smulkių perlų siūlelis. Šis reiškinys vadinamas „perlage“. Kuo mažesni burbuliukai ir kuo ilgiau jie užsibūna taurėje, tuo geresnės kokybės šampanas.

Epernė: šampano aveniu

Centrinė Epernė miesto gatvė – Šampano aveniu suteikia aliuziją į Paryžiaus Eliziejaus laukus. Išilgai gatvės viena po kitos rikiuojasi privačios klasikinio ir renesansinio stiliaus rezidencijos, kuriose seniai įsikūrė stambūs šampano gamintojai ir prekeiviai: „Moët & Chandon“, „Perrier-Jouët“, „Mercier“, „de Castellane“ ir kiti. Šampano namai, privačios vilos, municipaliniai pastatai sukuria nepakartojamą architektūrinį ansamblį. Šampano aveniu istorija prasidėjo XVIII amžiaus pabaigoje, kai miesto taryba priėmė nutarimą dėl pagrindinės miesto veiklos – šampano gamybos. Tada Epernė teritorijoje ir pradėjo kurtis daugybė šampano namų. Pastatai, priklausantys žymiems šampano namams, išsidėstę aveniu, liudija apie savininko statusą. Kaip sako prancūzai: „Pilis – tai veidrodis, kuris atspindi ne tiek savininko charakterio gelmes, o daugiau jo socialinę vietą visuomenėje.“ Pastatų fasadai puošti dekoratyviniais elementais, kurie rodo, kad savininko verslas – vyno gamyba.

Mercier šampano namai

Mercier šampano namai yra Epernė. Jiems priklauso 231 hektaras vynuogynų, iš kurių ketvirtadalis apsodintas ‘Chardonnay’ vynuogėmis. Šampano namų įkūrėjas Eugène Mercier turėjo tikslą – padaryti šampaną prieinamą kiekvienam, išsaugant vyno kokybę. Mercier šampano savininkų dėka jų šampanas tapo mėgstamiausiu prancūzų putojančiu vynu, svarbiausių visuomenės gyvenimo įvykių atributu. Jau pats panoraminis liftas, vežantis į Mercier šampano namų tunelius, tampa tikru nuotykiu. Nuostabi ekskursija traukinuku daugybę kilometrų nusidriekiančiais rūsiais supažindina su šių šampano namų istorija, visomis šampano gamybos stadijomis, o pabaigoje siūloma degustuoti labiausiai patikusį šampaną.

Senoji Šampanės-Ardėnų sostinė

Senoji Šampanės-Ardėnų sostinė – Trua miestas, kuriame viduramžiais vykdavo garsios šampano mugės, o vietos prekeiviai sukūrė svorio matą – Trua unciją. Ji lygi 31,01 gramo ir dabar dažniausiai naudojama brangiųjų metalų svoriui nustatyti. Trua tvyro nepakartojama viduramžių laikų atmosfera: susiraizgiusios siauros gatvelės, Senos krantinės, renesansinio stiliaus namai. Miesto vaizdus su bažnyčiomis ir charakteringais fachverkais galima išvysti daugybėje šio regiono nuotraukų.

Trua garsus bažnyčiomis, kurias puošia vitražai ir akmens raižyba. Įdomu tai, kad miesto centrą juosianti gynybinė siena ir bulvarai suformuoja šampano butelio kamščio formos senamiestį. Suapvalintoje ir storoje to kamščio formos dalyje, kurią supa Senos upė ir kanalas, įsikūrę bažnytinis ir aristokratiškas kvartalai, o „kamščio stubure“ – buržuaziniai kvartalai. Iš dvidešimt penkių Trua miesto bažnyčių išliko tik devynios. Gražiausia iš jų – Šv. Petro ir Šv. Povilo katedra su nuostabiais vitražais.

Karališkasis Reimsas

Reimsas – dabartinė provincijos sostinė. Reimsas nesudaro seno miesto įvaizdžio. Praktiškai sugriautas Pirmojo pasaulinio karo metu ir naujai atstatytas moderno stiliumi. Į istoriją miestas savo vardą įrašė kaip Prancūzijos karalių karūnacijos vieta. Reimso katedra, Tau rūmai, Šv. Remigijaus bazilika ir prie jos prisišliejusi abatija tapo UNESCO Pasaulio paveldo saugomais objektais. Reimso katedra buvo pradėta statyti XIII amžiaus pradžioje. Katedra skirta Švč. Mergelei Marijai ir yra garsi savo kontraforsais, rozetiniais langais ir vientisu stiliumi. 138 metrų ilgio yra 30 metrų pločio nava sukelia didesnio aukščio iliuziją.

Autorė: Vaiva Didžiulytė