Plienas – vienas dažniausiai statybų pramonėje naudojamų metalo lydinių. Jis populiarus, nes yra tvirtas ir ilgaamžis. Be to, padeda sutaupyti pinigų, laiko ir energijos, yra lengvai transportuojamas ir visiškai patenkina pačius įvairiausius poreikius.
Tradicinės konstrukcijos nėra visagalės, tačiau plieninės gali padėti išspręsti daugybę trūkumų ir ilgus metus tarnauti, kaip patikima medžiaga.
Dėl nesuskaičiuojamų teigiamų savybių šis lydinys neretai naudojamas statant pastatus, skirtus dideliam žmonių būriui: mokykloms, bažnyčioms, sporto salėms, sandėliams, oro uosto angarams, komerciniams pastatams ir kitiems.
Iš plieno pastatytas ne vienas įspūdingas pastatas. Štai 10 garsiausių plieninių pastatų pasaulyje.
- Eifelio bokštas (Paryžius, Prancūzija)
Pats romantiškiausias ir labiausiai atpažįstamas statinys Paryžiuje buvo pastatytas 1889 m. ir tapo aukščiausiu Prancūzijos sostinės pastatu.
Architekto ir inžinieriaus Gustave’o Eiffelio sukurto bokšto aukštis – 324 metrai. Jis sudarytas iš 18 tūkst. metalinių dalių, sujungtų 2,5 mln. kniedžių. Vėjuotomis dienomis pastatas siūbuoja 6–7 centimetrus.
- Bruklino tiltas (Niujorkas, JAV)
130 metų senumo tiltas – žinomiausias tiltas JAV. Jis buvo pirmas ant plieno lynų pakabintas tiltas, pastatytas dar 1869 metais.
Tilto statybos darbai vyko kelis dešimtmečius, nes tam buvo naudojamas kietas ir storas plienas. Po 14 metų statybų, kurios kainavo 15 mln. JAV dolerių, statinys pagaliau buvo atidarytas 1883 metais.
Dabar kasdien juo pravažiuoja daugiau nei 100 tūkst. automobilių. Beje, šio tilto autorius – inžinierius Johnas Augustusas Roeblingas – išdidžiai plieną vadino „ateities metalu“.
- „Taipei 101“ bokštas (Taipėjus, Taivanas)
Plieno tvirtumas ir ilgaamžiškumas šioje plieno konstrukcijoje tikrai akivaizdus. Šis 101 aukšto bokštas kurį laiką buvo aukščiausias „žaliasis“ pastatas pasaulyje. Jis yra 508 metrų aukščio ir tai – pirmasis pastatas pasaulyje, aukštesnis nei pusė kilometro. Jis sukonstruotas taip, kad atlaikytų dažnus taifūnus ir žemės drebėjimus.
- „Empire State Building“ (Niujorkas, JAV)
Įspūdingas pastatas baigtas statyti 1931 metais. Tuo metu, kai jis buvo sukurtas, vyko varžybos dėl aukščiausio pasaulio pastato titulo.
Tai – modernus ir stilingas art deco stiliaus dangoraižis, kurio karkasui prireikė per 57 tūkst. tonų plieno. 103 aukštų statinys tapo populiariu amerikietiškos kultūros objektu. Jame filmuotas ne vienas filmas.
- Burdž Califa (Dubajus, JAE)
Šiam 163 aukštų dangoraižiui panaudota 314 tūkst. metrinių tonų plieno armatūros. Kol kas tai – aukščiausias pasaulio pastatas ir vienas moderniausių dangoraižių. 2009 m. pastatytas Burdž Chalifa yra tris kartus aukštesnis už Eifelio bokštą ir du kartus už „Empire State Building“. Pastato išvaizdą įkvėpė gėlė ismenė.
- „Willis“ bokštas (Čikaga, JAV)
„Willis“ bokštas yra 443 metrų, o su dvigubu antenos bokštu – net 520 metrų aukščio. Šiuo metu tai – dvyliktas aukščiausias pastatas pasaulyje ir antras pagal dydį statinys JAV bei Vakarų pusrutulyje. Šiame 110 aukštų pastate yra aukščiausia vieša apžvalgos aikštelė JAV. Bendras pastato svoris – beveik 202 mln. kilogramų.
- Pekino nacionalinis stadionas (Pekinas, Kinija)
Statinys pastatytas 2008 m. Pekino olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijai. Jam panaudota per 42 tūkst. tonų plieno. Paukščio lizdo formos pastatas yra energiškai efektyvus ir draugiškas aplinkai.
- „Seagram Building“ (Niujorkas, JAV)
Tai pirmasis tokio tipo pastatas, kuriame panaudotas plieno karkasas su betono sutvirtinimu. Pastatą suprojektavo vokietis architektas Ludwigas Miesas van der Rohe, bendradarbiaudamas su amerikiečiu Philipu Johnsonu.
Šis korporacijos pastatas buvo vienas iš pavyzdžių, kaip turėtų būti statomi pastatai ateityje. Savo laiku tai buvo brangiausias dangoraižis.
- Sidnėjaus uosto tiltas (Sidnėjus, Australija)
Tiltas pastatytas panaudojus 528 tūkst. tonų plieno, kurio 79 % importuota iš Jungtinės Karalystės, o likęs – vietinis. Tai – didžiausias plieninis arkinis tiltas pasaulyje.
Tiltu gali važiuoti visos antžeminės transporto priemonės. Juo nutiesti bėgiai, gatvės ir takai pėstiesiems. Tiltui statyti panaudotos kniedės – tai jo išvaizdai suteikė unikalumo.
- Vartų arka (Sent Luisas, JAV)
Aukščiausia arka pasaulyje – arkinis paminklas, sukonstruotas iš anglinio plieno viduje ir nerūdijančiojo plieno išorėje. Taip išgauta unikali jo išvaizda.
Statinys skirtas JAV gyventojams ir įkūnija augančios tautos optimizmą. Jis buvo suprojektuotas 1947 m. suomių kilmės amerikiečio architekto Eero Saarineno. Arka sveria 19 604 kg ir buvo sukurta, leidžiant svyruoti 45 cm, jei kiltų žemės drebėjimas.
Plieno, kaip statybinės medžiagos nauda
Tvirtumas ir kūrybos laisvė
Tokios savybės, kaip tvirtumas, ilgaamžiškumas, grožis, tikslumas ir lankstumas, atveria įvairių galimybių, statant plieninius pastatus didžiuliuose plotuose. Plienas suteikia daugiau laisvės, renkantis spalvą, struktūrą ar formą.
Greitai pastatoma, efektyvu, išradinga
Plieniniai statiniai gali būti surinkti greitai ir efektyviai, nes jų komponentai į statybų aikštelę atvežami iš anksto pagaminti gamykloje. Visas karkasas gali būti surinktas vos per kelias dienas. Be to, plienas sveria gerokai mažiau, palyginti su betonu ar medžiu.
Atsparus gaisrui
Plieno konstrukcijos yra nedegios.
Pritaikomas ir prieinamas
Plieno struktūros gali būti pritaikomos pagal poreikius. Plieno aptaisų ar grindų sistemos leidžia jas lengvai pasiekti ir pakeisti elektros laidus, kompiuterinių tinklų kabelius ar kitas komunikacijos sistemas.
Mažiau kolonų, daugiau atviros erdvės
Plieniniai profiliai leidžia elegantiškai, pigiai užstatyti dideles erdves. Sumažinus kolonų skaičių paprasčiau sudalinti ir pritaikyti erdvę pagal poreikius.
Visiškai perdirbamas
Kai pastatas su plieniniu karkasu griaunamas, jo plieninės sudedamosios dalys gali būti perdirbtos uždaroje perdirbimo sistemoje, jas ištirpinant ir plieną panaudojant iš naujo.
Atsparumas žemės drebėjimams
Plieno konstrukcijos yra atsparios žemės drebėjimams – jos padarytos iš plieninių komponentų, kurie yra įvairių formų, tokių kaip kampai, plokštės ir sijos.
Daugiau naudingojo ploto, mažiau medžiagų
Plieno savybė padidinti naudingąjį plotą ir vidinę erdvę naudojant ploniausią įmanomą rėmą, reiškia, kad galima sukurti plonesnius ir mažesnius struktūrinius elementus.
Lengvesnis ir ekologiškesnis
Plieno struktūros yra daug lengvesnės nei atitinkamos betoninės. Joms reikia mažesnių pamatų – taip pastato statybos mažiau veikia aplinką. Plienas yra energiją taupanti medžiaga, nes karštis greitai nugaruoja nuo plieninio stogo ir namų aplinka tampa gaivesnė. Tai ypač aktualu karšto klimato vietose.
