Gaminant betoną, išmetama apie 7–8 proc. viso į aplinką patenkančio CO2 kiekio. Todėl statybos pramonė intensyviai ieško technologijų, kurios leistų statyti švariau, „žaliau“. Viena tokių – armavimo plienu keitimas polipropileno fibra. Pandeminis laikotarpis šią tendenciją dar labiau aktualizavo: trinkant medžiagų tiekimo grandinėms, brangsta statybinės medžiagos, iš kurių daugiausiai kaip tik ir pabrango metalas.
„PP Baltic“, oficiali Belgijos polipropileno fibros ir plaušo gamintojos ADFIL atstovė Baltijos šalių rinkoms, siūlo sprendimus, kurie leistų būti nepriklausomiems nuo metalo naudojimo arba sumažintų tokią priklausomybę. Tai inovatyvūs betono armavimo sprendimai, naudojant polipropileno fibrą.
„Konkrečius sprendimus, siūlydami armuoto plieno alternatyvas, mes pirmiausia grindžiame skaičiavimais: visų pirma sprendinys, o tada – pats produkto pardavimas“, – strategiją aiškina bendrovės „PP Baltic“ vadovas Andrius Karpauskas.
Atliepia žaliąjį kursą
Statyba, statybos pramonė yra laikoma vienais iš žaliavoms imliausių ir itin aplinką teršiančių sektorių. Todėl neatsitiktinai šiame sektoriuje aktyvėja žaliosios, tvarios statybos idėjos, net statybos verslo biurai skaičiuoja CO2 pėdsaką ir imasi priemonių jį kuo labiau mažinti.
Šiame modernios rinkos ir didelio spaudimo laikytis žaliosios krypties kontekste polipropileno fibros, kaip alternatyvos armavimui plienu svarba, tampa reikšmingu faktoriumi. Ši alternatyva pagrįsta skaičiavimais. Vienas tokių – polipropileno fibros „DURUS® EasyFinish“ poveikio aplinkai tyrimas (PAV), įvertinantis, kiek į aplinką išmetama CO2 viso ciklo metu – nuo žaliavos įsigijimo, gamybos, transportavimo laiko bei kaip produktas bus perdirbamas ciklo pabaigoje.
„Vertinimas apima visą gyvavimo ciklą. Kad išvados būtų aiškios, lyginami buvo abu produktai – polipropileno fibra ir plienas. Skaičiavimai parodė, kad armuojant polipropileno fibra „DURUS® EasyFinish“, priklausomai nuo projekto, sutaupoma 60–90 proc. į aplinką išmetamo CO2“, – dalijasi tyrimo rezultatais A. Karpauskas.
Prideda „žalumo“ taškų visam projektui
Lietuvoje šie sprendiniai žinomi, tačiau naudojami ribotai ir atsargiai. Skandinavijos rinkoje ši banga gerokai intensyvesnė, polipropileno fibros naudojimas pažengęs daugiau ir plačiau. Skandinavai greitai suvokė naudą: armuojant plieną pakeisti polipropileno fibra – reiškia ne tik sumažinti CO2 pėdsaką, bet ir pridėti „žalumo“ taškų visam įgyvendinamam projektui.
„Vertinant visą produkto gyvavimo ciklą, atsiranda ir šalutiniai taupymai – mažesnės produkto sandėliavimo, transportavimo iki objekto bei darbo sąnaudos. Taigi armavimo plienui alternatyva išmetamą CO2 kiekį mažina ir netiesiogiai“, – vardina privalumus „PP Baltic“ vadovas.
Padeda išvengti korozijos
Kitas svarbus faktorius, skaičiuojant polipropileno fibros pranašumus – svoris. Tame pat projekte jo reikia apie 10 kartų mažiau negu plieno: 1 paletė polipropileno fibros atstoja 10 palečių armavimui reikalingo plieno. Tad taupoma ne vien gamybos metu, bet ir transportuojant.
Akcentuotinas dar vienas aktualus faktorius, rodantis polipropileno fibros pranašumą prieš plieną, – eliminuojama korozijos rizika. Šis produktas, priešingai nei metalas, yra nepaveikus aplinkos sąlygoms – jam negresia rūdijimas. Ši savybė aktuali tokiems statiniams, kaip automobilių stovėjimo aikštelės (parkingai), statiniai jūrų uostų teritorijose, kiti lauko statiniai. Statiniai, kurių statyboje buvo naudota polipropileno fibra, net veikiami rūgščių, drėgmės, ilgai išlieka nepažeisti, nes išvengiama ardančio poveikio.
Bandymai parodė, kad polipropileno fibra betone gali gyvuoti daugiau negu 100 metų. Danijos technologijų universitetas kartu su inžinerine kompanija „Ramboll“ atliko PAV ir pasiūlė būdų, kaip, pasibaigus statinio gyvavimo ciklui, produktas gali būti perdirbamas. Polipropileno fibra yra grubus plastikas – tai didelė problema, nes jis nesuyra. Mokslininkai pasiūlė du polipropileno fibros perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo būdus. Betonas su polipropileno fibra gali būti sumalamas į skaldos dydžio gabalus ir naudojamas išlyginamajam kelių sluoksniui įrengti. Jei plastiką reikia surinkti ir perdirbti, betonas malamas į smulkesnes daleles. Tuomet lengva polipropileno fibra, ją plaunant, iškyla į paviršių, o sunkieji betono užpildai nuskęsta. Tokiu būdu polipropilenas surenkamas ir gali būti perdirbamas.
Spartina statybos darbus
Statyba, vietoj armavimo plienu naudojant polipropileno fibrą, yra kur kas spartesnė, reikalaujanti mažiau žmogiškųjų sąnaudų. Betonas, pasirinkus armavimą polipropileno fibra, į objektą iš karto tiekiamas armuotas, taip išvengiama ilgai trunkančių ir sudėtingų armavimo darbų. Jeigu tai yra gelžbetoninis gaminys, nebereikia formuoti armatūros karkaso.
„Vertindami plieno keitimo polipropileno fibra galimybes, mes visada atliekame kiekvieno projekto skaičiavimus, kurie yra apdrausti“, – abejojantiems ar nuogąstaujantiems dėl alternatyvos aiškina A. Karpauskas.
Kaip skaičiuoti sutaupymus
Pasakyti, kiek sutaupoma plieną keičiant polipropileno fibra, sudėtinga, nes sąnaudos skaičiuojamos kiekvienam konkrečiam projektui. Tačiau sutaupymai atskiruose projektuose – reikšmingi. Pvz., Danijos sostinėje Kopenhagoje buvo pastatytas 9 aukštų gyvenamųjų namų kvartalas, kurio pamatų armavimui apie 35 proc. armatūros buvo pakeista į polipropileno fibrą. Paskaičiuota, kad vieno namo statybai padėjo sutaupyti 20 darbo dienų bei nemažai lėšų.
Arba grindų plokštės. Esant dabartinėms kainoms, skirtumas, pasirinkus armuoti polipropileno fibra, yra 8–10 eurų/kv. m pigiau – įvertinant darbą, laiką, plieno kainą.
Kur rekomenduojama naudoti polipropileno fibrą
Įrengiant grindis, gaminant grindų plokštes bei kitus gelžbetoninius gaminius, armavimui galima naudoti vien tik polipropileno fibrą. Armuojant pamatus, paprastai siūloma polipropileno fibra keisti dalį armatūrinio plieno, ypač statant aukštus, su didesnėmis apkrovomis pastatus.
Tačiau Danijoje jau pastatyti ir 3–4 aukštų namai, kurių pamatuose naudota vien polipropileno fibra.
Lietuvoje kol kas į tokias alternatyvas pastatų statyboje žvelgiama nepatikliai, tačiau skandinavų patirtis turėtų keisti ir Lietuvos statytojų požiūrį.
Šiemet Kazlų Rūdoje įgyvendintas susisiekimo infrastruktūros projektas, kuriame panaudota polipropileno fibra. Įrengiant betoninį kelio padą, vietoj tokiuose projektuose įprastų kelio plokščių naudotas betonas, armuotas polipropileno fibra „DURUS® EasyFinish“.
Toks sprendinys, pasak A. Karpausko, padeda išvengti asfalto įdubų. Įgyvendinant tiltų projektus, polipropileno fibrą siūloma naudoti išlyginamajam betono sluoksniui kloti bei konstrukcijoms ant paties tilto montuoti.
Alternatyvūs armavimo sprendiniai gali būti aktualūs ir žaliosios energetikos objektuose. Didžiąją vėjo jėgainių pamatų karkaso dalį galima įrengti pasitelkus polipropileno fibrą ir taip nemažai sutaupyti.
Kartu su gamintoju Danijoje įkurta inžinerinė kompanija PPCD jau atliko reikalingus kelių tipų pamatų skaičiavimus, patvirtintus pasaulinio vėjo jėgainių gamintojo. Tokiu būdu šių statinių statyba taps greitesnė bei „žalesnė“.
Žaliasis kursas – deklaracijos tampa realybe
Viešojoje erdvėje pasigirsta balsų, kad daugeliui įmonių tvarumo, žalios statybos idėjos yra tik madingos deklaracijos. Tačiau vis daugiau pavyzdžių įtikina, kad Lietuva, nors ir stabtelėdama, žengia realius žingsnius. Skandinavai įtikinamai parodė, kad toks tradicinis dalykas kaip armuotas betonas gali turėti „žalesnių“ alternatyvų. Ir jie praktikuodami vis labiau plečia polipropileno fibros panaudojimo įvairios paskirties pastatuose ir statiniuose galimybes.
„Lietuvos rinka atsargiai žiūri į pamatų armavimą, tačiau, tikiu, žalesnė alternatyva ateis ir pas mus, nes tai pasaulinė statybos sektoriaus tendencija, ne tik sudaranti prielaidas tvariai statybai, bet ir taupanti laiką, žmogiškuosius išteklius ir pinigus – atliepianti didžiausią dabartinės rinkos spaudimą statybininkams, – tvirtina „PP Baltic“ vadovas A. Karpauskas. – Mūsų įmonė, bendradarbiaudama su tarptautinėmis inžinerinėmis kompanijomis, yra pasirengusi ateiti į pagalbą: suteikti būtiną informaciją, pasiūlyti efektyviausius sprendimus, kurie padėtų pasiekti žaliąją statybos kryptį.“
