Mažeikių mieste esanti Ventos upės slėnio teritorija turi gražų kraštovaizdį, yra reguliariai ir gausiai lankoma viso rajono gyventojų bei svečių. Tačiau čia trūksta reikiamos infrastruktūros, mažosios architektūros, traukos objektų sukūrimo ir jų įveiklinimo.
Atskleisti vietos galimybes ėmėsi Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos želdynų dizaino studentė, prieš tai baigusi statybos inžinerijos studijas, Jotaura Jokšaitė.
Ventos upės slėnis, parengus naujai formuojamų pėsčiųjų ir dviračių takų ir šalia jų esančių traukos centrų architektūrinius pasiūlymus, gali tapti puiki vieta laisvalaikiui praleisti – tiek aktyviam, tiek pasyviam.
„Teritorija prie Ventos upės slėnio yra be galo graži ir patraukli Mažeikių miesto vieta. Kaip želdynų dizainerei ši vieta buvo viena patraukliausių atskleisti savo kūrybiškumą, žinias, kompetencijas, praplėsti, sujungti ir įveiklinti Ventos slėnio prieigas, tapsiančias funkcionalesnėmis bei estetiškesnėmis“, – sako J. Jokšaitė.
Projekto dalyvė įsitikinusi, kad šiandien miestiečiai nėra aktyviai skatinami tvariau judėti. „Infrastruktūra nėra pritaikyta šių dienų greitėjančiam gyvenimo tempui ir inovacijoms, pavyzdžiui, nėra pakankamai elektromobilių įkrovimo stotelių, vis dar trūksta kokybiškų dviračių takų.
Miestai galėtų būti labiau orientuoti ir į kitas alternatyvias transporto priemones – katamaranai, irklentės, riedžiai ir t. t.“, – teigia studentė.
„Taip pat trūksta žaliųjų zonų, kurios be galo svarbios miestų skveruose, aikštėse ar intensyvaus eismo gatvėse, kur šios zonos gali sukurti pavėsį karštomis vasaros dienomis, suteikti užuovėją vėjuotais orais bei užtikrinti apsaugą nuo oro taršos. Miestų erdves reikėtų saugoti nuo neigiamo antropogenizacijos poveikio“, – sako J. Jokšaitė.
Dalyvavimą projekte „Išmanusis miestas 9“ studentė mato kaip puikią galimybę įgyti naujos patirties bei žinių, taip pat progą susipažinti su skirtingų interesų grupių lūkesčiais, kas padės sukurti erdves, kurios yra patrauklios lankytojams.
„Kiekvienas miestas turi skirtingų gyventojų lūkesčių bei egzistuojančią infrastruktūrą, todėl nepaprastai svarbu suprasti, ko žmonės tikisi iš naujų projektų ir kaip tie projektai galėtų būti realistiškai įgyvendinti. Universalūs sprendimai neegzistuoja“, – neabejoja J. Jokšaitė.