Netylant kalboms apie jau įsigaliojusį reikalavimą statyti ne žemesnės nei A+ klasės gyvenamuosius būstus, planuojantieji statybas tai padaryti turi suskubti per ateinančius trejus metus. Pagal statybos techninį reglamentą, jau nuo 2021 m. statyti bus galima tik A++ klasės namus, o šiems keliami dar griežtesni reikalavimai. Vienas tokių – pastato energinis naudingumas. Šis rodiklis išreiškia energijos kiekį, kurio reikia su įprastu pastato naudojimu siejamam energijos poreikiui patenkinti. Tai apima šildymo, vėsinimo, vėdinimo, karšto vandens ir pastato apšvietimo reikmėms sunaudojamą energiją. Taigi naujieji pastatai turės būti sandaresni, geriau vėdinami ir naudoti dar mažiau energijos nei, tarkim, A klasės būstai.
Svarbiausi kriterijai ir savybės
Tiek A+, tiek A++ klasės būsto projektavimo bei sertifikavimo reikalavimai apibrėžti statybos techniniame reglamente STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“. Šiuo reglamentu siekiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos bendro ES šalių energijos suvartojamo kiekio reikalavimus.
Šilumos perdavimo koeficientas (Uw) yra pagrindinis langų energinio efektyvumo kriterijus, griežtai reglamentuojamas ES norminių dokumentų. Nepaisant pastato orientacijos, aplinkos ar kitų veiksnių, to paties ploto langų Uw vertė nustatyta tokia pati visame pasaulyje. Įvairiose Europos šalyse langai ir durys yra reitinguojami pagal energinio efektyvumo skalę: prasčiausių savybių langai, kurių Uw yra 1,5 W/(m2K) ir didesnis, yra priskiriami G klasei, o energiškai efektyviausi langai, kurių Uw yra iki 0,7 W/(m2K), yra aukščiausios – A++ klasės.
Langų energinio efektyvumo reitingo (klasės) nereikėtų painioti su pastato energinio naudingumo klase, nes tai – skirtingi rodikliai. Konkretūs namo langų ir durų šilumos perdavimo koeficientų reikalavimai nustatomi pastato projekto techniniame apraše, projektuotojui įvertinus visų pastato išorinių atitvarų plotų bei šalčio tiltelių termoizoliacijos ir kitų veiksnių įtaką bendrosioms pastato charakteristikoms.
Statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:2016 nurodo tik šiuos minimaliuosius reikalavimus:
- A+ energinio naudingumo klasės gyvenamojo namo langų ir durų šilumos perdavimo koeficientas neturėtų būti didesnis nei 0,85 W/(m2K); langų energinio efektyvumo skalėje tai atitiktų reitingą nuo A+ iki A;
- A energinio naudingumo klasės gyvenamojo namo langų šilumos perdavimo koeficientas neturėtų būti didesnis nei 1,0 W/(m2K); langų energinio efektyvumo skalėje tai atitiktų reitingą nuo A iki B.
Statant A, A+ ar A++ energinio naudingumo klasių pastatus, ne mažiau svarbiu langų kokybiniu rodikliu laikytinas jų laidumas orui. Kuo didesnį oro slėgį atlaiko langas, tuo aukštesnės klasės jis yra. Atkreiptinas dėmesys, kad langų laidumas orui nustatomas tik laboratoriniais tyrimais. Pastačius A, A+ ar A++ energinio naudingumo klasės pastatą, prieš atliekant jo energinio naudingumo sertifikavimą, turi būti išmatuojamas viso pastato sandarumas, todėl langų laidumo orui reikalavimas neturėtų būti pamirštas.
Kaip ir kokius langus rinktis?
Langų gamintojų, siūlančių A, A+ ir A++ klasės langus, apstu. Sakysite, koks skirtumas, iš ko pirkti, jei visi pardavėjai deklaruoja puikias langų savybes, ilgalaikes garantijas, o kai kurie jų ir gerokai žemesnes kainas. Tačiau nepatyrusiam pirkėjui įvertinti siūlomų langų kokybę gali tapti sunkia našta. Pirmiausia reikėtų nepamiršti, kad langai toli gražu ne vienadienis pirkinys, todėl pirkti pažadus už žemą kainą yra pavojinga. Paprasčiausias būdas neapsigauti – langus ir duris įsigyti iš seniai rinkoje žinomo gamintojo ar jo įgaliotojo partnerio, priešingu atveju galima susidurti su nemaloniais netikėtumais. Nereti atvejai, kai statytojai, susigundę itin mažomis kainomis, įsigyja netinkamų charakteristikų gaminius, o prireikus negauna nei žadėtos garantijos, nei kitų techninės priežiūros paslaugų.
Viena iš ilgiausiai Lietuvos rinkoje gyvuojančių langų gamintojų yra UAB „Aveplast“, valdanti lietuviams puikiai pažįstamą prekės ženklą „TIKS langai“. Per 23 veiklos metus įmonė įgijo vartotojų pasitikėjimą Lietuvoje, jos gaminiai eksportuojami net į 17 užsienio šalių. Kauno rajone, Neveronyse, iš rinkos ekspertų vertinamų vokiškų „Salamander-Brugmann“, „Aluplast“ bei belgiškų „Reynaers“ sisteminių profilių UAB „Aveplast“ gamina platų spektrą plastikinių ir aliumininių langų bei durų, atitinkančią griežtus techninius reikalavimus. Bendrovės specialistai gali išpildyti įvairius su funkcionalumu, dizainu bei estetine išvaizda susijusius pageidavimus.
Kas žinotina apie langų montavimą
Iš patikimo langų gamintojo išsirinkus tinkamus ir kokybiškus langus, dar nereikėtų „džiaugtis pergale“ ir manyti, kad jau viskas – šilumos nuostolius sumažinote iki minimumo. Net ir patys šilčiausi langai bei durys patys savaime neužtikrina gamintojo deklaruojamų savybių, jei nėra tinkamai sumontuoti. Laikantis A+ klasės namui taikomų reikalavimų, turi būti montuojama šiltinamajame sluoksnyje, deramai naudojant kokybiškas sandarinimo ir izoliavimo medžiagas. Lango montavimo vietoje susidaro daugiausia šilumos tiltelių, todėl šį darbą turi atlikti tik kvalifikuoti specialistai.
Taigi, jei norite, kad jūsų namas būtų priskirtas A+ ar bent A energinio naudingumo klasei ir gautų tai įrodantį sertifikatą, būtina užtikrinti geras pastato konstrukcijų šilumines savybes, sandarumą, pasirinkti kokybiškus ir šilumai nepralaidžius langus, užsandarinti visus šalčio tiltelius.
Be abejo, yra ir daugiau pastato konstrukcijų, užtikrinančių būsto sandarumą, tačiau tikrai nemažą dėmesį reikėtų skirti būtent langams. Ieškantiems profesionalų konsultacijų ir pagalbos „TIKS langai“ vadybininkai visuomet yra pasiruošę padėti ir atsakyti į rūpimus klausimus, pasiūlyti individualius poreikius atitinkančius kokybiškus gaminius.
