Dalyviai:
Karolis Vaikšnys, komandos vadovas (KTU, statyba ir architektūra, vientisosios studijos, 4 kursas)
Šarūnas Mikelaitis (KTU, statyba ir architektūra, vientisosios studijos, 4 kursas)
Lukas Mikulskas (KTU, statyba ir architektūra, vientisosios studijos, 4 kursas)
Agnija Ponomariova (KTU, statyba ir architektūra, vientisosios studijos, 4 kursas)
Ugnė Miškevičiūtė (KTU, statyba ir architektūra, vientisosios studijos, 4 kursas)
Vadovai:
Pasirinkta teritorija: Biržų miesto centrinėje dalyje esantis apleistas pramoninis rajonas (buvusios pieno perdirbimo įmonės teritorija) su prieigomis (nuo Respublikos iki Kęstučio gatvių)
Šią teritoriją rinkomės dėl kelių esminių priežasčių. Ji sudomino savo potencialu. Miesto centre esanti Agluonos upė su natūralia gamtine aplinka bei ją supančios gamyklos, gyvenamieji pastatai, gimnazija su sporto aikštynu ir t. t., mūsų komandos nuomone, turi daug neišnaudotų galimybių kaip mišrios funkcijos miesto erdvė, galinti virsti Biržų naujuoju veidu ir laisvalaikio erdve visiems miestiečiams ar miesto svečiams.
Atlikdami užduotį sieksime sukurti naujos kokybės darnią, ekologišką ir gyvybingą erdvę, kurioje sunkiai suderinamos funkcijos atrastų savo potencialą ir papildytų viena kitą. Sieksime, kad santykinai nedidelėje teritorijoje atsirastų galimybė kurti, dirbti, mokytis, leisti laisvalaikį ir kokybiškai gyventi, turėti gerą susisiekimą su kitomis miesto dalimis bei svarbiausiais objektais.
Kalbant apie naująją architektūrą, urbanistiką bei darnią plėtrą, reikalingas visiškai naujas požiūris. Didžiąją dalį praėjusio amžiaus projektavimas rėmėsi garsiąją doktrina „form follows function“, kuri tapo modernizmo ambicingu manifestu, bet kartu ir dideliu suvaržymu, ne tik atribojusiu architektūrą nuo dekoratyvumo, bet ir pasmerkusiu ją utilitariniam griežtumui bei vienodumui. Žinoma, architektūroje yra svarbi funkcija ir tai išlieka svarbiausiu kokybiškų projektų kriterijumi, tačiau perrašydami šią doktriną galime pasiekti kur kas geresnių rezultatų nei modernizmo architektūra, pamiršusi pagrindinį visko, ką kuriame, naudotoją – žmogų. Jei architektūra sektų paskui idėją „form follows fiction“, mes galėtume žvelgti į pastatus ir pastatų grupes kaip į erdves istorijoms. Istorijoms žmonių, kurie gyvena, mokosi, ilsisi ir dirba tose erdvėse bei pastatuose. Galėtume pradėti įsivaizduoti žmonių patirtis, pasitelkdami projektuojamas erdves.
Kalbėdami apie idėjas-fikcijas mes neturime omenyje neįtikėtinų ir neįgyvendinamų fantastinių filmų scenarijų. Mums svarbios realios galimybės, kurios keičia žmones, besinaudojančius mūsų kuriamomis erdvėmis.
Erdvės ir jų tarpusavio ryšiai turėtų daryti teigiamą įtaką žmonėms, o žmonės – projektuojamoms erdvėms. Todėl sieksime maksimaliai išanalizuoti ir įsivaizduoti naudotojų poreikius, elgseną erdvėje ir pagal tai kurti aplinką, o ne priversti žmones elgtis erdvėse pagal išgalvotą ir nebūtinai sėkmingą scenarijų.
Mūsų komandą sudaro tik Kauno technologijos universiteto architektūros programos studentai, pasiruošę pasisemti ne tik techninio darbo žinių bei gebėjimų, bet ir komandinio darbo įgūdžių, gebėti sutarti tarpusavyje ir bendrai siekti tikslo. Manome, kad darbo rezultatai būtų sėkmingi ir džiuginantys, jei pasiektume bendrų sutarimų ir išbandytume savo galimybių ribas.
Išmanusis miestas – tai ne tik miestas, kuriame yra vietos gyventi, dirbti, mokytis ar ilsėtis. Tai darni ir ekologiška miesto sistema, kurioje veikia visų svarbiausių funkcijų visuma ir nenutrūkstantis ryšys, užpildantis erdves, nepalikdamas pilkų, beveidžių zonų.
Bjarke Ingelsas, vienas žinomiausių šio amžiaus jaunųjų architektų, nepaisantis griežtų architektūros normų ir kuriantis abipusę gamtai ir naudotojui – žmogui – pritaikytą darnią architektūrą. Jo suprojektuotas jėgainės kompleksas Kopenhagoje „Amager Bakke“ – funkcionuojanti jėgainė, kuri žiemą veikia kaip slidinėjimo kalnas, o vasarą – žygiavimo trasa. Tai puikus pavyzdys, kaip visiškai skirtingos, nesuderinamos ir, atrodytų, nieko bendra neturinčios funkcijos susijungia į vieną puikiai funkcionuojančią sistemą.
„Architektai turi tapti ekosistemų projektuotojais. Jie privalo būti ne tik gražių fasadų ar gražių skulptūrų dizaineriai, bet ir kurti ekonominę bei ekologinę sistemą, kai nukreipiami ne tik žmonių, bet ir išteklių srautai, einantys per mūsų miestus ir pastatus“, – sako B. Ingelsas.
KTU nuotr.
