Jau keleri metai pačiame Vilniaus centre po truputį kyla naujas dangoraižis. Statinys neseniai gavo naują pavadinimą ir iš K18B virto į „Artery“. Toks pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai. Vienas iš „Artery“ projektuotojų – „Studio Libeskind“ partneris Yama Karimas sako, kad tai taps naujais vartais į šiuolaikišką Vilnių.

Ne vienus metus su garsiu architektu Danieliu Libeskindu dirbantis Y. Karimas portalui „Structum.lt“ papasakojo apie „Artery“statybos darbus, iššūkius ir savo ateities planus.

Planuojama, kad naujasis statinys Vilniaus Konstitucijos prospekte bus užbaigtas 2023 m. vasarą. Šiuo metu intensyvūs darbai vykdomi požeminėje pastato dalyje.

„Dangoraižis statomas visu tempu. Dabar įgyvendinama didelė projekto dalis po žeme. Ten yra daug darbo ir jis gana sudėtingas, nes tai labai apstatyta urbanistinė Vilniaus centro dalis.

Šiuo metu požeminės struktūros beveik užbaigtos, tad darbai po truputį kyla į paviršių. Daug bendraujame su rangovais, rengiame reguliarius susitikimus. Manau, kad jau rudenį darbai bus visiškai perkelti į paviršių“, – teigia Y. Karimas.

Po žeme planuojama trijų lygių automobilių saugykla. Maždaug 13,7 tūkst. kv. m. erdvėje tilps 258 automobiliai.

Nors praėjusį rudenį buvo skelbta, kad darbai tarp Konstitucijos prospekto ir Upės gavės esančioje statybvietėje buvo laikinai sustoję, „Studio Libeskind“ atstovas tvirtina, kad dabar visos problemos išspręstos. Jis aiškina, kad problemų kyla dėl įvairiausių priežasčių.

„Mano nuomonė tokia, kad nebuvo kažkokių didelių problemų. Praleidome ne vienerius metus tvarkydami biurokratinius dokumentus, gavome visus reikiamu leidimus, turėjome ne vieną UNESCO ir paveldo apsaugos svarstymą. Todėl buvome pasiruošę.

Dauguma projektų patiria iššūkių. Šis projektas – tuo labiau. Tai labai svarbus projektas, kuris gali turėti didelės įtakos naujam Vilniaus įvaizdžiui – 21-ojo amžiaus Vilniui“, –  sako architektas.

Projekte numatyta, kad „naujasis Vilniaus veidas“ bus sudarytas iš kelių dalių: pirmajame septynių aukštų pastate įsikurs keturių žvaigždučių viešbutis, o 7-20 aukštuose bus įrengti verslo centras. Viešosios erdvės su restoranų, kavinių, mažmeninės prekybos ir paslaugų zonomis bei 35 m. aukščio atriumu visuomenei bus atviros visą parą. Į pastatą bus integruota ir požeminė perėja, jungianti prie Vilniaus m. savivaldybės esančią Europos aikštę su Baltuoju tiltu, joje bus įrengta dviračių saugykla, dušai, persirengimo patalpos ir vienas didžiausių Vilniuje elektrinių automobilių ir paspirtukų įkrovimo vietų kompleksų.

Visa tai, pasak projekto autorių, taps nauja miesto arterija. Būtent dėl to pasirinktas ir toks pavadinimas.

„Tai bus tam tikri vartai, naujas traukos centras, kuris taps šiuolaikiško Vilniaus atspindžiu. Tikimės, kad tai bus meniškas daugumos urbanistinių problemų sprendimo būdas. „Artery“ nėra tik dar vienas pastatas. Mūsų komanda tiki, kad šis projektas turi didesnę ambiciją nei tik sukurti daugiau darbo vietų. Tikimės, kad tai taps miesto pasididžiavimu, kad tai bus nauji vartai į Vilniaus centrą.

Pastatai turėtų kurti naują istoriją. Nepasirinkome „Artery“ dėl to, kad tai atspindi pastato dizainą. Kai jį kūrėme, įsivaizdavome jį kaip vertikalę žymę, kuri simbolizuos įėjimą į naują, šiuolaikišką Vilnių. Ir tai iš tikrųjų bus arka, kurią reikės pereiti. Šis pastatas galėjo būti daug paprastesnis, bet mes norėjome, kad tai būtų dvi įkvepiančių formų šerdys. Mus įkvėpė idėja, kad galime sukurti naują Vilniaus veidą“, – pasakoja Y. Karimas.

Pašnekovas teigia, kad jis ir jo atstovaujama studija šio projekto Vilniuje ėmėsi, nes ieškojo naujo iššūkio, kuris suteiktų galimybę sukurti ką nors nepaprasto.

„Mes netikime anonimine architektūra, netikime pastatais, kurie tiesiog įsilieja į aplinką. Mūsų projektai turi pasakoti istoriją, tai turi būti unikalu, o ne atkartoti tai, kas jau buvo padaryta. Vieta, kurioje statomas naujas pastatas, turi evoliucionuoti. O tai jau yra iššūkis.

Kartais žmonėms tokie iššūkiai yra nepatogūs, bet vėliau jie su tuo susitaiko. Man patinka tikėti, kad tai, ką darome, turės teigiamą poveikį aplinkai. Tokie iššūkiai skatina įgyvendinti ką nors ambicingo. Todėl ir mūsų projektai nėra paprasti. Žmonės mato, kaip iškyla šimtai pastatų ir net nesusimąsto apie tai. Tačiau mūsų atveju jie klausia, kodėl mūsų projektai skiriasi nuo kitų“, – šypsosi architektas.

Jis priduria, kad ir dangoraižis Konstitucijos prospekte bus lyginamas su kitais pastatais, o ilgainiui taps pavyzdžiu naujiems projektams.

„Visi mūsų urbanistiniai projektai yra orientuoti į ateitį. Galiu pasakyti, kad mes bandome perkelti miestus į naują laikmetį. Tai galima pasakyti apie projektus, kuriuos įgyvendinome Diuseldorfe, Milane, Varšuvoje ir kitur. Mums tai jau tapo įprastu dalyku“, – teigia pašnekovas.

„Artery“ nėra vienintelis D. Libeskindo studijos projektas Lietuvoje. Garsusis architektas projektavo ir MO muziejų Vilniuje. Jo partneris Y. Karimas užsimena apie ateities lūkesčius.

„Kol kas neieškome naujų projektų, koncentruojamės į tuos, kuriuos jau esame pradėję. Bet tikiuosi, kad tai nėra paskutinis kartas, kai dirbame Lietuvoje. Projektams įgyvendinti reikia ne vienerių metų, todėl lengva prisirišti prie tos vietos, kurioje dirbi. O jeigu mus samdo ne vieną kartą, tai yra didžiausias komplimentas, kurio galima sulaukti“, – šypsosi Y. Karimas.