Technologijos versus natūralumas, decentralizacija, miestas, kuriame daug kultūros ir estetikos. Kad tokį miestą sukurti reikia surasti arba sukurti miesto identitetą. Ar architektūra gali sukurti miesto identitetą? Apie visa tai ir apie tai kokius miestus sukursime pasakojo architektai, urbanistai ir savivaldybių merai šiandien, birželio 3 dieną forume „Miestas arčiau žmonių ar žmonės arčiau miesto?“.
Iššūkių daug, pokyčių – taip pat
Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas prisimena, kad grįžęs iš didmiesčio į Tauragę, suskaičiavo atsiradusį papildomą laiką – tai ta valanda, kurią anksčiau važiuodavo iki darbo ir vėliau valanda, iki kol grįždavo po darbo.
„Per mėnesį atsirado 20 papildomų valandų mano pomėgiams, šeimai ir man. Tad pirmieji metai Tauragėje buvo kupini atradimų. Tauragė yra 15-20 minučių miestas. Nėra labai mažas, kad truktų kokių nors paslaugų, bet nėra toks didelis, kad turėtų didmiesčiams būdingas problemas“, – sakė D. Kaminskas.
Tauragės meras pasakojo, kad šiuo metu savivaldybė kuria strateginį planą, kuriame numatyta Tauragės, kaip darnaus miesto vizija, t.y. darnaus judumo, darnaus vystymo, infrastruktūros stotelių tinklo plėtra – ir visos kitos detalės, kurios sudaro darnaus miesto paveikslą.
Jonavos rajono savivaldybės meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius sako, kad miestai susiduria su trimis pagrindiniais iššūkiais: gyventojų senėjimas, gyventojų skaičiaus mažėjimas (pateikia Jonavos pavyzdį, kurioje per 13 metų nuo 52 tūkst. gyventojų sumažėjo iki 42 tūkst.) ir identiteto paieškos.
„Lietuvoje yra 60 savivaldybių ir visos jos nori turėti savo identitetą. Identitetas reikalingas, kad pritraukti, sudominti. Buvo atlikta apklausa dėl ko žinoma Jonava. Vyresnieji gyventojai nurodė gamyklas ir chemijos pramonę, jaunesnieji – pirmąjį Lietuvoje parką „Lokės pėdą“. Apklausos rezultatai neatsakė į klausimą, kaip Jonava turėtų save pozicionuoti. Nesame megapoliai kurie auga, bet bandome adaptyviai žiūrėti į pokyčius“, – pasakojo Jonavos rajono meras.
Architektūros sukurtas atsakymas
Architektas prof. Gintaras Čaikauskas forumo klausytojams pateikė net kelis pavyzdžius, kaip architektūra gali padėti sukurti identitetą. Architektas pasakoja, kad pastarieji mėnesiai privertė iš naujo permąstyti gyvenamąsias erdves.
„Anksčiau futuristai piešė utopinio miesto ateitį, kuri buvo neatsiejama technologijų progreso. Realus gyvenimas vystosi dar netikėčiau, nei buvo aprašyta knygose. Pasaulis jau tapo vieninga sistema. Apie įvykius šalia mūsų, bet kurią minutę, kur bebūtumėm, gali sužinoti visas pasaulis. Nepaisant technologijų, vis labiau aktualizuojami „žalieji“ miestai. Puoselėjame kaimo ir miesto suliejimo filosofiją“, – sakė architektas.
Anot prof. G. Čaikausko, kiekvienas žmogus pasąmonėje turi savo idealaus būsto modelį. Šiuo metu idealas yra vienkiemis miesto centre: namelis prie tvenkinio, netoli kultūros įstaigų, parduotuvių, mokyklos, darbo ir prekybos centro. Investuotojai nori maksimaliai išspausti naudą iš projektų, todėl architektų prašo išnaudoti užstatymo intensyvumą, pastatų aukštingumą, visą įmanomą plotą.
„Visi šiuolaikiniai projektai telpa į šią skalę, skirtumas tik ties kuria padala sustojame. Naujieji kvartalai projektuojami atsisakant miegamųjų kvartalų vizijos. Viskas turi būti pasiekiama pėsčiomis – miestai decentralizuojami. Šios idėjos pradininkas prof. Kazimieras Šešelgis. Šios idėjos prisidėjo formuojant penkis didžiuosius Lietuvos miestus ir mažesnius miestelius. Jos nepaseno ir dabar“, – priduria architektas.
Forumo dalyviams prof. G. Čaikauskas pabrėžė, kad dabartinė koncentracija Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune yra „lazdos perlenkimas“. Reiktų galvoti apie darbo jėgos sklaidą. Viskas paprasta – žmogus neturi norėti išvykti ne tik į užsienį, bet ir į Vilnių.
Jonavos rajono meras M. Sinkevičius priduria, kad išties žiedinės savivaldybės, kokia yra ir Jonava, dažnai turi konkuruoti su didmiesčio savivaldybe. Kaip pavyzdžiui, žmogus negalėdamas įpirkti būsto Kaune, dažnai renkasi periferiją. Tada jis renkasi tarp Kauno rajono ir Jonavos savivaldybių, nes tarp jų yra tik 30 km skirtumas. Jonavoje nėra bėdų su darželiais ar mokyklomis, tai septynių minučių miestas, kur viskas ranka paduota. Tai patrauklu, ypač populiarėjant darbui iš namų.
Forumą moderavo architektas Lukas Rekevičius. Architektas atkreipė klausytojų dėmesį, kad ką tik įvykusi pandemija nėra vienintelis kataklizmas per pastarąjį dešimtmetį. Kažkur suplazdena drugelis sparnais, kažkur išsiveržia ugnikalnis.
„Karantinas dar kartą parodė, kad civilizacija nėra tokia atspari. Per šią pandemiją, mes išmokome dirbti nuotoliniu būdu, tačiau dar aktualesnis tapo būsto plėtros klausimas, biurų pastatai praranda savo reikšmę ir prasmę, parduotuvės, mokyklos – taip pat. Namai tampa daugiafunkciai, kur svarbios šeimos vakarienės. Bent jau svarbesnės nei buvo iki šiol, kai eidavome valgyti į restoranus“, – teigė moderatorius.
Negali būti miesto be meno
Architektas Gintautas Natkevičius priminė, kad gyventojai pinigais deklaruoja, kad nori šiek tiek nepatogiai gyventi miesto centre, nes nepatogumas leidžia grįžti į bendruomenę. Tas išėjimas į demonstraciją, šventę, lauko teatrą – trintis ankštoje erdvėje atveria galimybes tapti bendruomeniškais. Kokiu tuomet turi tapti miestas?
„Kad ir koks paradoksas tai būtų, bet, manau, kad ateities miestas yra tas, kuris turi praeitį, susiklosčiusią struktūrą, ateities miestuose turi derėti technologijos su natūralumu. Architektūra, kaip estetikos auklėjimo priemonė“, – sakė G.Natkevičius.
Pasak architekto, karantinas parodė , kad mažieji miestai yra labai įdomūs, tačiau jie turi ieškoti savo ženkliškumo, parodyti kuo jie išsiskiria. Estetinė architektūra ir urbanistika tai gali padėti padaryti.
„Turime įvairių sričių specialistų, tačiau dažnai pasigendu menininkų. Architektūros estetika, menas, įvairios instaliacijos, skulptūros, šiaudų teatrai – to trūksta, o tai suteikia pilnavertiškumą.
„Lietuvos miestas yra nuviliantys“
Architektas-urbanistas Tadas Jonauskis pradeda garsia citatas: „Jūsų namo išorė yra miesto vidus“. Pasak architekto-urbanisto, kai pradedi apie miesto išorę kalbėti kaip apie interjerą, pradedi kitaip matyti miestą. Miestas apie žmonių mases, kurios juda.
„Lietuvos miestai yra nuviliantys. Gatvės pritaikytos technologijoms, bet ne žmonėms. Miestas pritaikytas mašinoms, viešajam transportui. Tačiau kiekviename mieste turi būti galimybės judėti pėsčiomis, dviračiais, viešųjų erdvių, dedikuotų kultūrai“, – sako T. Jonauskis.
Pasak architekto-urbanisto, žmones traukia žmonės. Tad tendencijos, kurias dabar pastebime, t.y. judėjimas link įvairialypių rajonų yra natūralios. Geriausias to pavyzdys – Vilniaus esanti V. Kudirkos aikštė. Čia yra patogus atvažiavimas, automobilių statymas, yra parduotuvės, viešoji erdvė, biurai, kultūros įstaigos, čia nuolat yra žmonių.
„Mes neturėtume eiti į miestą tik tam, kad nueiti į kavinę, pirkti ar vartoti. Tas vartojimas žlugdo motyvaciją. Jeigu eisime vaikščioti, sportuoti, vedžioti šunį, susitikti su draugais, verslai prisitaikys patys“, – sakė urbanistas.
Architektas Džiugas Lukoševičius forumo dalyvių dėmesį atkreipė į bendras tendencijas: technologijos vystosi labai greitai, visuomenė truputy lėčiau, jai reikia prisitaikyti, o miesto fizinė aplinka yra labiausiai statinė. Ją pakeisti reikia daug laiko ir investicijų.
„Visuomenė keičiasi ir yra linkusi atsiverti. Švedijoje, Danijoje labai populiaru parke ant grotelių gaminti, kartu su kaimynais organizuoti piknikus. Moneta staiga persivertė. Anksčiau kažkaip nebuvo galima dirbti iš namų, šiandien žmonės nenori dirbti iš namų. Malmės savivaldybėje turime fizines kavos pertraukėles, kurių metu galime bendrauti. Taigi, pandemija ir karantinas išgrynino vertybes, atsirado spaudimas aukštos kokybės miestų kūrimui, aukštos kokybės viešosioms erdvėms. Kaip pavyzdžiui, Malmei didžiausią pasisekimą turėjo aukštos kokybės nekomercinės viešosios erdvės, o visos kavinės yra tik priedai“, – forumo dalyviams sakė architektas-urbanistas.
Paklaustas apie tai ką greitai gali/turi padaryti miestai, Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas, pasakoja, kad savivaldybė siekia įgyvendinti infrastruktūrinius pokyčius, sumažinti automobilių srautą miesto centre. Taip pat Tauragė vykdo kelis infrastruktūros gerinimo projektus su kitomis savivaldybėmis ir taip siekia didinti viso regiono patrauklumą. Forumo dalyviai pastebėjo, kad kiekvienas iš mūsų turime susiformavusius judėjimo įpročius, kurie nekinta. Jau užmerktomis akimis galime atvykti nuo darbo iki namų ar parduotuvės. Pakeisti įpročius yra vienas didžiausių iššūkių. Todėl pradedama nuo greitų sprendimų, tarkim, vieną sekmadienį per mėnesį, draudžiamas automobilių eismas centre, o centras jis pritaikomas žmonėms. Tam tikra simuliacija. Vėliau eismas centre uždaromas kiekvieną sekmadienį, vėliau dar ir šeštadieniais ar net nuo penktadienio vakaro. Nes miestas turi būti patogus žmogui.
Virtualios parodos RESTA metu vykusį forumą „Miestas arčiau žmonių ar žmonės arčiau miesto?“ organizavo STRUCTUM projektas „Išmanusis miestas“ ir „Litexpo“.
