„Atsižvelgiant į augančias būsto ir aplinkos krizes, su kuriomis susiduria žmonija, turime sukurti daugiau gyvybingų, tvarių ir prieinamų namų, kad būtų išspręsti nauji ir būsimi iššūkiai, su kuriais susidursime. Spartus urbanizavimas, gyventojų senėjimas, socialinė izoliacija, klimato kaita ir prieinamų būstų trūkumas rodo, kad reikia persvarstyti mūsų požiūrį į miestus ir miesto gyvenimą”, – sakė IKEA atstovai ir EFFEKT architektais, pristatydami ateities miesto viziją „Urban Village Project“ projektą. Tačiau tai nėra vienintelis būdas, kuriuo ekspertai siūlo pasinaudoti, norintiems prisidėti prie būstų krizės pabaigos.  

Visuotinis tikslas – pagerinti gyvenimo kokybę, o „Urban Village“ projektas apima daugialypį požiūrį kaip tai padaryti. Gyvenamosios bendruomenės teikia įvairias galimybes šeimoms ir gyvenimo situacijoms: nuo vieno asmens, su kambariokų grupe, iki tris kartas vienijančių šeimų. Būstas suprojektuotas taip, kad galėtų prisitaikyti prie modulinės statybos sistemos.

Atsižvelgiant į prekių ženklą IKEA surenkamųjų, plokščių baldų rinkinius, namai netgi yra suprojektuoti taip, kad juos būtų galima išmontuoti ateityje pakartotiniam naudojimui ar perdirbimui. Naudojant tvarų ir CO2 mažinantį statybos metodą, pastatuose įrengiama kryžminė mediena. Šie aukštos kokybės namai turėtų prieigą prie bendrų/centrinių paslaugų tokių kaip vandentiekis ar Elektra, bei įrenginių bei skaitmeninės sąsajos kasdieniam jų valdymui.

„Tai lyg kiamas mieste. Šis namo protoripas yra pagrįstas moduline pastato sistema, kuri leidžia mums sukonfigūruoti įvairius būsto tipus ir juos pritaikyti įvairiose miesto vietovėse. Sistema skirta išmontavimui, o vėliau panaudojimui antrą kartą. Pastato komponentai ir medžiagos gali būti pakartotinai naudojamos ir pakeistos, perdirbamos, o ne švaistomos. Rezultatais esame patenkinti. Manau, kad šis projektas visiems laikams pakeis būsto statybos pramonės sektoriaus taisykles“, – sako „EFFEKT Architects” partneris Sinus Lynge.

Keis miestų planavimą

Projekto sumanytojams svarbu ne tik statyba ir pertvarkymas, tačiau ir miestų formavimas.

Norėdami sumažinti įėjimo į būsto rinką sąnaudas, „Urban Village“ projekto autoriai kvies ilgalaikius investuotojus, kad finansuotų statybas. „Tai gali būti net ir vyriausybės, nes pigesnių namų patekimas į rinką užtikrintų bendruomenės interesus. Kita investuotojų grupė – žmogus”, – sakė kalbinami projekto atstovai.

IKEA atstovai spaudai pasakojo, kad kiekvieną mėnesį gyventojai galėtų įsigyti nekilnojamojo turto „akcijas”. Taip palaipsniui savininkai gali padidinti nuosavybės dalį ir ateityje uždirbti nemažai pinigų.

Šiandien mes esame pasaulinės būsto krizės viduryje. Paklausiausi – nebrangūs būstai. Kiekvieną savaitę į miestus persikelia apie 1,5 mln. žmonių. Tai reiškia, kad po šiek tiek daugiau nei dešimt metų miestuose gyvens 1,6 mlrd. žmonių daugiau nei gyvena šiuo metu. Tad esamos didmiesčių teritorijos turės paaugti apie 40 proc.

„EFFEKT Architects” iliustracija

Vilniuje – būstų įperkamumas auga

Naujas būstas puikioje vietoje nebėra tik labiau pasiturintiems gyventojams prieinamas pirkinys. Du asmenys, gaunantys vidutinį darbo užmokestį Vilniuje, gali sau leisti įsigyti 50 kv. m butą pačiame sostinės centre, rodo nekilnojamojo turto plėtros UAB „Hanner“ atlikta analizė.

„Šiemet kone kiekvieną mėnesį Vilniaus rinkoje fiksavome naujų butų pardavimų rekordus – tai paskatino labiau pasigilinti, kas lemia augimą. Atlikę skaičiavimus matome, kad nusipirkti naują dviejų kambarių butą vos už kelių šimtų metrų nuo Katedros aikštės dabar jau gali ir uždirbantys vidutinį atlyginimą, o Šnipiškėse tokiai šeimai pakanka pajamų erdviam 3 kambarių butui“, – teigia Arvydas Avulis, „Hanner“ valdybos pirmininkas.

Bendrovė išanalizavo, kokius butus gali įsigyti vienas arba du asmenys, uždirbantys vidutinį atlyginimą Vilniaus mieste. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų pabaigoje į rankas ši suma buvo 846 eurai.

Šnipiškėse esančiame projekte „Paparčių namai“, kurio vidutinė kvadrato kaina siekia 1774 eurus, vienas asmuo, uždirbantis vidutinę algą, gali įsigyti iki 35 kv. m butą, kurio kaina – iki 62 tūkst. eurų. Dviejų vidutines pajamas gaunančių asmenų šeima šiame projekte gali įsigyti iki 70 kv. m butą, kurio kaina – iki 124 tūkst. eurų.

Tokia šeima taip pat gali įsigyti iki 50 kv. m butą buvusioje „Žalgirio stadiono“ teritorijoje plėtojamame projekte „Centro rezidencija“, esančiame visai arti sostinės senamiesčio. Šiame projekte vidutinė 1 kv. m kaina siekia 2556 eurus, o tokio dydžio butas kainuoja apie 128 tūkst. eurų.

„Hanner“ skaičiavimai atlikti darant prielaidą, kad pirkėjai jau turi pradinį įnašą, kuris siekia 15 proc., banko suteikiamos paskolos marža siekia 2,3 proc., paskola grąžinama per 25 metus anuiteto būdu. Įvertinant reikalingas pajamas, buvo remtasi „Swedbank“ būsto paskolos skaičiuokle.

„Gyventojų pajamoms Vilniuje augant sparčiau nei nekilnojamojo turto kainoms, būsto įperkamumas sostinėje šiuo metu yra tikrai aukštas. Prieš kelias savaites skelbėme, kad pirmaisiais šių metų mėnesiais Vilniaus rinkoje plėtotojai pardavė 2008 butus – 74 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Manome, kad bent iš dalies šiuos skaičius paaiškina gerėjanti finansinė gyventojų padėtis“, – sako A. Avulis.

Platina obligacijas

Verslo centrų vystytojai krizės nejaučia. „Pastebime, kad alternatyvūs finansavimosi būdai įgavo pagreitį – įmonės vis dažniau pritraukia papildomą kapitalą, išleisdamos obligacijas. Šiuo nesudėtingu finansiniu instrumentu pasiekiama plati investuotojų bazė“, – sako Tomas Varenbergas, „Šiaulių banko“ Rinkų ir iždo departamento direktorius.

Investicijų valdymo įmonės „Capitalica Asset Management“ valdomas „Capitalica Baltic Real Estate Fund I“  pasirašė obligacijų už 3 mln. eurų. Iš viso per viešą obligacijų platinimą numatoma pritraukti 5 mln. eurų. Antrasis etapas tęsis iki rugsėjo 3 d. Viešai platinama obligacijų emisija skirta Rygoje suplanuotų dviejų A klasės verslo centrų vystymui.

„Galime drąsiai sakyti, kad pirmasis obligacijų emisijos platinimo etapas, per kurį išplatinta beveik du trečdaliai šiems metams numatytos emisijos – pranoko lūkesčius. Investuotojų aktyvumą stebėjome dar iki emisijos platinimo pradžios, o viešos emisijos platinimo rezultatai patvirtino, kad rinką domina galimybė gauti grąžą iš aukščiausios A verslo centrų projekto“, – sako „Capitalica Asset Management“ generalinis direktorius Andrius Barštys.

Pasak jo, per pirmąjį etapą obligacijų įsigijo daugiau nei 70 skirtingų investuotojų. Investicijos į Rygos centre planuojamus aukščiausios klasės biurų kompleksus iš viso sieks daugiau kaip 60 mln. eurų. Numatoma, kad pagal BREEAM Excellent standartą planuojamų verslo centrų bendras plotas kartu su požeminiu garažu sieks 50 tūkst. kvadratinių metrų, o duris turėtų atverti jau  2021 metais. Trejų metų trukmės obligacijoms taikoma 5 proc. metinė palūkanų norma, o pačios palūkanos investuotojams bus išmokamos reguliariai – kas ketvirtį. Emisiją platina AB „Šiaulių bankas“, o antrasis platinimo etapas prasideda birželio 4 d. ir tęsis iki rugsėjo 3 d.

Verslo centrai Rygoje. „Capitalica Asset Management“ vizualizacija

Kaip skelbia bendrovės atstovai, vienos obligacijos nominali vertė ir minimali investuojama suma – 100 eurų. Pasibaigus platinimui šie skolos vertybiniai popieriai bus įtraukti į „Nasdaq Vilnius“ administruojamą alternatyviąją vertybinių popierių rinką „First North“.

„EFFEKT Architects” vizualizacija