2009 m. įkurtoje įmonėje „Eviteks“ dirba apie 40 specialistų, įmonė jau yra atlikusi daug griovimo darbų, vieni buvo mažiau sudėtingi, kiti – tikri iššūkiai, tačiau visi, pasak V. Ragoško, jiems buvo vienodai svarbūs. UAB „Eviteks“ teko griauti pastatus, kur už sienos buvo kuriama labai tiksli lazerinė technika, arba žmonės tiesiog gyveno savo įprastą gyvenimą, pastatas buvo aukštas (įmonė griauna pastatus iki 51 m) ar teritorija labai užstatyta.
Tikrų profesionalų komandą subūręs pašnekovas drąsiai teigia, kad pastatų griovimas yra labai sudėtingas procesas: „Esminis griovimo darbų skirtumas, lyginat su statybomis, yra tas, kad statydamas tu turi projektą ir statai, jokių netikėtumų neturėtų būti, o griaunant joks projektas nesuteiks 100 % garantijos, kad darbų eiga nepateiks netikėtų staigmenų. Proceso sėkmė priklauso nuo profesionalumo bei gebėjimo atspėti ir numatyti kitą veiksmą, nes vienas neteisingas žingsnis ir pastatas sugrius ne ta kryptimi ar ne ta dalimi, o tai ne tik lems akivaizdžius ekonominius padarinius, bet ir sukels tiesioginį pavojų, todėl griovimo ekskavatorių operatoriai turi būti tikri profesionalai.“
Mes jį paimsim!
UAB „Eviteks“ komanda imasi bet kokio sudėtingumo užduočių ir ieško optimaliausių sprendimų. Jeigu trūksta pajėgumų arba užduočiai įvykdyti reikia ypatingo mechanizmo, jie tokį randa ir savo užsakovui visada pasiūlo išeitį. Vienas tokių išskirtinių projektų buvo vykdomas 2014 m. gegužės–liepos mėnesiais. „Sužinoję, kad viena įmonė nori nugriauti ypač aukštą pastatą, mes greitai sureagavome ir nusiuntėme jiems informaciją apie save, – dar šviežiais įspūdžiais dalijosi įmonės įkūrėjas. – Nesulaukę atsakymo, nuvažiavome į objektą, mums leido apžiūrėti pastatą ir įvertinti griovimo išlaidas, bet vėliau paaiškėjo, kad griovimo darbų rangovas jau yra numatytas ir mes pavėlavome. Vėliau kažkokie darbai buvo pradėti. Kadangi pastatas gerai matomas nuo Vilniaus–Kauno plento, važiuodamas nuolat atkreipdavau dėmesį, kad kažkokie darbuotojai rankomis jį bando ardyti.“ V. Ragoško prisiminė, kad vėliau darbai sustojo, galinčių jį nugriauti, pasirodo, daugiau neatsirado. Pastatas šalia Vievio stovėjo kaip vaiduoklis ir tarsi viliojo, kad UAB „Eviteks“ komanda jį išardytų. Tada įmonė išsikėlė sau užduotį – objektą paimti! „Suderinę su užsakovu projektą ir gavę leidimą griauti, pasisamdėme specialų griovimo ekskavatorių iš Lenkijos, kurio strėlės ilgis siekė net 51 m, o karpymo žirklės svėrė 3 tonas“, – sakė V. Ragoško. Būsimo darbo sąlygos iš pirmo žvilgsnio atrodė neįmanomos. Griaunamas pastatas buvo 42 m aukščio, už jo sienos įsikūręs medžiagų sandėlis, o toliau už 30 m dirbo žmonės, tad gamybos nutraukti nebuvo galima. Iš vienos pusės – gamyklos elektros pastotė, iš kitos – geležinkelis Vilnius–Kaunas, kurio apsaugos zona baigiasi vos už keliolikos metrų nuo griaunamo pastato. Iškart palei pastatą ėjo keturios vietinės reikšmės geležinkelio atšakos, o už jų 20 m atstumu įsikūrusi kita gamykla, kurios darbo sutrukdymas grėstų sankcijomis už gamybines prastovas. Žodžiu situacija buvo nelengva, darbo vietos mažai, viskas suspausta. Pastato konstrukcija taip pat buvo labai sudėtinga. Jis statytas tarybiniais metodais, negailint medžiagų nei konstruktyvui, nei stiprumui. Sienos monolitinės, perpintos metalinės armatūros raizginiais, o visas konstruktyvas laikėsi ant monolitinių kolonų, kurių storis apačioje buvo daugiau nei 1 m skersmens. Pastatą galima buvo griauti tik iš vienos pusės ir dalinai iš kitos, o pastato matmenys –
20 x 20 m, todėl, norint pasiekti tolesnę sieną, būtų reikėję dar bent 10 m ilgio strėlės. Be to, dėl krintančių betono gabalų ekskavatorius arti prie pastato negalėjo privažiuoti.
Specialistams buvo naudinga tai, kad visa pastato dokumentacija buvo išsaugota, visi galimi niuansai numatyti, todėl darbai vyko sklandžiai. Pastatas buvo ploninamas pagal konstruktyvą etapais. Griaunamas laužas leidžiamas į apačią, kur naudojant tris ekskavatorius bei frontalinį krautuvą jis buvo permetamas toliau nuo pastato į sąvartą, sudarant galimybę arčiau prie pastato privažiuoti pagrindiniam griovimo „monstrui“. „Projektas buvo labai sėkmingas, nesugadinome jokio įrenginio, nenukentėjo aplinkiniai pastatai ir keliai, nebuvo sutrukdytas niekieno darbas ar eismas. Užsakovai liko patenkinti darbo operatyvumu, sklandumu ir racionalumu, nes iš nenaudojamo, pavojų keliančio pastato gavo medžiagų ir įsirengė teritoriją, pagerino infrastruktūrą, sutvarkė aplinką. O mes didžiuojamės, kad sugebėjome įvykdyti sau iškeltą nelengvą užduotį“, – džiaugėsi V. Ragoško.
Tokio darbo statistika stulbina: griaunant pastatą reikėjo 140 t ekskavatoriaus, dar trijų ekskavatorių, sveriančių po 24 t, frontalinio krautuvo ir 56 t smulkintuvo betonui trupinti, du savivarčiai išvežiojo vietoje pagamintą skaldą po teritoriją, kurioje vėliau buvo įrengtos aikštelės ir keliai. Vidutiniškai per dieną buvo sunaudojama nuo 1 iki 2 t kuro, o 30 000 t pastatas pavirto skalda bei kitomis antrinėmis žaliavomis maždaug per mėnesį. Ekskavatoriui atvežti iš Lenkijos prireikė keturių vilkikų. Jie milžiną atgabeno dalimis ir vien tik transportavimas su visais transporto leidimais kainavo daugiau nei 30 tūkst. eurų. Ekskavatoriui surinkti ir pasiruošti darbui prireikė tik dviejų valandų.
Griauti praeitį, kad būtų sukurta ateitis
Kadangi UAB „Eviteks“ yra aplinkosauginių klausimų sprendimų partnerė, jos tikslas – ne tik žaibiškai bet kokį pastatą paversti dulkėmis, bet ir modernia įranga sutvarkyti statybines atliekas pačiose statybvietėse arba nuosavoje statybinių atliekų perdirbimo aikštelėje, 100 % iš bet kokio proceso surinktų atliekų paversti antrine žaliava arba energine medžiaga. Įmonė per metus iš surinkto statybinio laužo pagamina apie 20 000 t skirtingos kokybės bei sudėties skaldos. Griaudama pastatus ir tvarkydama atliekas UAB „Eviteks“ turi dar ir kitą ūkinę veiklą, t. y. bendradarbiaudami su VGTU Statybinių medžiagų tyrimo laboratorija, ieško naujų nišų verslui, pritaikydama antrines žaliavas iš gaunamų statybinių atliekų. Šiuo metu yra ištirta tokia medžiaga kaip kokso atsijos. Ilgą laiką medžiaga buvo išmetama į sąvartynus, o UAB „Eviteks“ specialistai rado būdą, kaip ją grąžinti atgal į gamybą jau kaip kurą. Šiuo metu ši technologija yra patentuota, o produkcija – sėkmingai parduodama. Nagrinėjami ir keletas kitų projektų, bandoma iš inertinių medžiagų sukurti mišinį, skirtą laikiniems keliams, kad jie nedulkėtų, ir pan.
„Kartais mums užduoda klausimą: kaip mums pavyko įsisukti ir užaugti, juk konkurencija šioje veiklos srityje nemaža, o dažnai ir nelabai garbinga bei, neslėpsiu, politizuota? – atviravo įmonės „Eviteks“ įkūrėjas V. Ragoško. – Atsakymas būtų toks: mūsų sėkmė susideda iš daugybės gal kartais ir banaliai skambančių dalykų. Tai – užsispyrimas, juodas darbas, pasiaukojimas ir kt. Bet aš išskirčiau dar vieną momentą. Mūsų srities verslas – pastatų griovimai – yra specifinis ir nėra labai daug LR teisės aktų, tiesiogiai reglamentuojančių šią sritį, bet yra stipri teisinė bazė aplinkosaugos atžvilgiu. Todėl mes vieni pirmųjų sujungėme visą darbų ir paslaugų ciklą: pradedant projektavimu, griovimo darbų atlikimu, statybinių atliekų išvežimu ir perdirbimu į nuosavą statybinių atliekų perdirbimo aikštelę ir baigiant objekto atidavimu eksploatuoti, visos reikalingos dokumentacijos pateikimu. Taigi teikiame paslaugas nuo A iki Ž.“
Deformacinių sandūrų konstrukciniai sprendiniai
|
Stanislavas Puodžiūnas, |
Konstrukcinius šių mazgų projektavimo ir įrengimo ypatumus apžvelgia VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros prof. dr. Bronius Jonaitis ir prof. dr. Arnoldas Šneideris, mokomosios knygos„Deformacinių ir garsą izoliuojančių sandūrų įrengimas“ autoriai.
Šioms jungtims naudojamų įdėtinių detalių ilgalaikiškumas ir gaisrinė sauga turi tenkinti 2013-06-27 patvirtinto Europos vertinimo dokumento ETAG 030 „Konstrukcinės kaištinės jungtys“ reikalavimus.
Aplinkos temperatūra, drėgmė bei kietėjančio betono traukumas gali sukelti dideles konstrukcinių elementų deformacijas. Joms sumažinti ilgi ir platūs pastatai dalijami deformacinėmis sandūromis į atskiras dalis, vadinamas temperatūriniais blokais. Daugeliu atvejų monolitinio gelžbetonio perdangose deformacinės sandūros yra būtinos.
Naudojant elementus „Halfen HSD-CRET“, deformacinių sandūrų ir atskirų elementų (pavyzdžiui, sijų ir kolonų) sandūrų konstrukciniai sprendiniai paprastėja. Su HSD-CRET elementais galima įrengti nesudėtingo konstrukcinio sprendinio deformacines sandūras. Šie elementai sandūrose atlaiko skersines jėgas, užtikrina jungiamųjų elementų (pavyzdžiui, atskirų perdangos dalių) bendras vertikaliąsias deformacijas, tačiau kartu leidžia laisvai deformuotis, nesukeliant papildomų įrąžų horizontalia kryptimi.
Inkariniai strypai gali atlaikyti skersines (kerpamąsias) jėgas bet kuria kryptimi. Jungties laikomąją galią lemia apkrovas paskirstantis jungiamosios detalės elementas. Elementų HSD-CRET gamybai naudojamas nerūdijantysis plienas.
Kad būtų užtikrintas deformacinės sandūros reikiamas atsparumas ugniai, naudojami specialūs atsparūs ugniai 20 arba 30 mm storio intarpai HSD-F-CRET. Šie intarpai gaminami iš medžiagos, kuri, veikiant temperatūrai, išputoja ir užtikrina deformacinės sandūros sandarumą.
Garsą izoliuojančių jungiamųjų elementų naudojimas
Statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad jame ir šalia jo triukšmo lygis atitiktų žmonių darbui ir
poilsiui būtinas sąlygas.
Daugiabučių laiptinėse lipančiųjų laiptais sukeliamo triukšmo priežastis – standžios gelžbetoninių laiptų konstrukcijų jungtys. Sprendžiant smūginio garso izoliavimo bendrojo naudojimo patalpose klausimus gali būti naudojamos specialios įdėtinės detalės su smūginį triukšmą slopinančiais intarpais. Tam tinkami elementai „Halfen HTT“ (2 pav.).
Smūgio garso izoliavimo elementai gali būti įrengiami tarp monolitinio arba surenkamojo gelžbetonio laiptatakio ir laiptų aikštelės arba perdangos plokštės.
Daugiau skaitykite: www.denia.lt , http://dspace.vgtu.lt/handle/1/1334
