Nors turime daug gamtos, Lietuva šiuo metu yra vienintelė Baltijos jūros regiono šalis, kurios universitetuose jau penkerius metus nėra rengiami profesionalūs kraštovaizdžio architektai. Situaciją imasi keisti Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), nuo 2020 m. rugsėjo Architektūros fakultete pristatantis naują Kraštovaizdžio architektūros bakalauro studijų programą. Tiek universiteto atlikta darbdavių apklausa, tiek didėjantis užklausų ir užsakymų skaičius iš viešojo ir privataus sektorių, nekilnojamojo turto vystytojų ir individualių asmenų rodo, kad šių specialistų poreikis šalyje auga, – skelbia VGTU atstovai.
„Per penkerius metus, kol nevyko studijos, neišaugo nauji specialistai, jie neatėjo į rinką, neįėjo į komandas, neperėmė patyrusių kolegų patirties ir tai yra blogai. Darbą, kurį geriau atliktų kraštovaizdžio architektai, dabar dirba kitų profesijų žmonės, neturintys visų reikiamų žinių“, – esamą situaciją apibūdino programos rengimo grupės vadovas, VGTU profesorius architektas dr. Gintaras Stauskis. Pasak jo, tai lėmė, kad tvarkant ar projektuojant svarbius objektus vis dar nemokame išsaugoti ir gausinti gamtos vertybių, susitarti ir įtraukti į procesą visų suinteresuotų grupių, paviršutiniškai žiūrime į tvarumą, kuris apima ne tik ekologinių medžiagų naudojimą, bet siekia tausoti gamtos vertybes, sukuriančias savitą ir įsimintiną kraštovaizdį, taip pat taupyti išteklius viešųjų teritorijų priežiūrai bei užtikrinti kokybišką aplinką visiems gyventojams.
VGTU mokslininkui pritaria architektas Tomas Grunskis, teigiantis, kad kraštovaizdžio architektūra – tai specifinių žinių, praktikos, talento ir bendradarbiavimo reikalaujanti specialybė, todėl architektai negali visiškai pakeisti kraštovaizdžio specialistų, kurių sudėtinguose projektuose prireikia vis dažniau. „Socialinis užsakymas tapo aktualus jau seniai ir visi suprato geros aplinkos vertę. Daugelis nekilnojamojo turto vystytojų suvokia, kad gražiai sutvarkyta aplinka suteikia daugiau vertės jų nekilnojamajam turtui, kelia jo kainą. Antra vertus, visuomenė taip pat supranta šio komforto privalumus ir sutinka už tai papildomai mokėti“, – teigia architektas. Jis tikisi, kad universitete pradėjus rengti profesionalius kraštovaizdžio specialistus, į gerąją pusę keisis ir miestų viešųjų erdvių vaizdas. „Bėda ta, kad visi išmokę 2 variantus sprendinių, kurie dažniausiai naudojami visuose miestuose – trinkelės ir asfaltas – nors kokybiškų ir nebrangių medžiagų bei estetiką nulemiančių detalių, kurios gali paversti viešąsias erdves patogiomis, yra ir daugiau“, – tikina pašnekovas.
Tarptautinėje praktikoje kraštovaizdžio architektai dirba keturiose pagrindinėse srityse: parkų ir skverų planavimas bei projektavimas, kultūrinių kraštovaizdžių tvarkymas, miesto atvirųjų erdvių – aikščių, skverų, promenadų, krantinių ir pan. – projektai. Ketvirtoji sritis, infrastruktūros projektai, pavyzdžiui, kelių ar gatvių kraštovaizdžio kūrimas, pasak profesoriaus G. Stauskio, yra labai populiari Vakaruose, bet Lietuvoje dar mažai žinoma ir taikoma. „Gatvė yra ne tik techninis statinys, ji taip pat formuoja mūsų miestovaizdį, joje vyksta žmonių bendravimas, verda miesto gyvenimas, todėl jos estetika ir ekologija yra labai svarbi. Sudarydami Kraštovaizdžio architektūros studijų programą siekiame, kad ji apimtų visas šias sritis“, – teigia universiteto atstovas.
Dar vienas VGTU programos išskirtinumas – tai bus bene pirmoji Europoje nauja kraštovaizdžio architektūros studijų programa, kuriama pagal Tarptautinės kraštovaizdžio architektų federacijos (angl. IFLA) ir Europos kraštovaizdžio architektūros mokyklų tarybos (angl. ECLAS) reikalavimus ir rekomendacijas. Studijos bus vykdomos su tarptautiniais partneriais: Tartu gyvybės mokslų universitetu, Krokuvos žemės ūkio universitetu, Budapešto Szent Istvan universitetu ir Olandijos VHL universitetu. Tai leis studentams dalį studijų rinktis pas universitetus-partnerius, kurie taip pat atnaujina savo studijų programas pagal tarptautinius reikalavimus.
Kraštovaizdžio architektūros studijos iš viso truks penkerius metus: trejus metus bakalauro studijos ir universiteto jau planuojamos dvejų metų trukmės magistrantūros studijos. Pagal tarptautinę praktiką ne mažiau nei pusę studijų laiko sudarys praktinės užduotys: pratybos, projektų rengimas, išvykos į vietas, bendravimas su visuomene, kitais proceso dalyviais. Praktikos metu pusę semestro studentai dirbs Lietuvos ar užsienio įmonėse, kartu su patyrusiais specialistais kurdami realius kraštovaizdžio architektūros projektus. Dėstytojų branduolį sudarys geriausi kraštovaizdžio architektūros specialistai: praktikai ves pratybas ir projektavimo užsiėmimus, o teorinius, metodinius, istorinius kursus dėstys universiteto akademikai. Programoje dėstys ir vienas žymiausių Europos kraštovaizdžio architektūros akademikų Jeroen De Vries iš Olandijos.
Universitetas drauge su Aplinkos ministerija ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga taip pat siekia sureguliuoti kraštovaizdžio architektų profesinės kvalifikacijos pripažinimą. „Šiuo metu bet kas gali vadintis kraštovaizdžio architektu, tad paprašėme ministerijos parengti profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarką, kuri remtųsi profesinio vardo apsauga arba specialistų atestavimu. Pirmasis variantas ribotų galimybę bet kam vadintis kraštovaizdžio architektu, o antrasis – leistų dirbti visiems, turintiems kvalifikaciją liudijantį dokumentą“, – teigia VGTU profesorius dr. Gintaras Stauskis. Pasak jo, šiuo metu Lietuvoje yra apie 110 kraštovaizdžio architektų. Anksčiau kraštovaizdžio architektai buvo rengiami Vilniaus dailės akademijoje, o nuo 2015 m. nutrūko priėmimas į šias studijas ir Klaipėdos universitete. Nors VGTU studijas dar tik planuoja, Architektūros fakultete jau dabar vyksta vasaros mokyklos, kūrybinės dirbtuvės, vykdomi tyrimai ir rengiamos disertacijos aktualiomis kraštovaizdžio architektūros temomis.
Asociatyvi iliustracija
