Vizualizacija ir virtualus projektavimas
Dažniausiai užsakovų ir architektų dialoguose naudojami trimačiai perspektyviniai vaizdai, sutrumpintai vadinami 3D. „Trimatė vizualizacija yra tik grafinė tūrio išraiška ir daugiau nieko, todėl, manau, kad vizualizaciją ir virtualų projektavimą reiktų iš esmės atskirti, – sako R. Viešchnickas. – Tai visiškai netapatūs dalykai. Vizualizacijoje pateiktas modelis nebūtinai turi būti virtualaus pastato modelis, tai tiesiog tokia išraiška pavaizduotas tūris, o virtualus pastatas sudarytas iš realybėje egzistuojančių konstrukcinių ir apdailos elementų. Pateikus tokį pastato modelį, klientas suvoks ir supančią aplinką, ir formas, ir spalvas, ir apimtis. Jūs turite ne tik informaciją modelyje, bet galite leisti žmogui ir pasivaikščioti po pastatą. Jei imsime trimatį modelį tik kaip modelį, nesivadovaudami virtualaus projektavimo principais, aišku, jis naudingas tik tiek, kiek reikalinga vizualizacija, bet jeigu taikome statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modeling, BIM) technologiją, nauda yra vienareikšmė, nes turime modelį, iš kurio galima kurti visą pastato įgyvendinimo procesą.
Modelis iš realybėje egzistuojančių statybinių elementų
Vengrijos bendrovė „Graphisoft“ 1984 m. pristatė analogų neturintį architektūrinio projektavimo produktą „ArchiCAD“. Pasak R. Viešchnicko, nors technologinių naujovių jau kurį laiką atsiranda mažai, tobulinamos tos, kurios jau sukurtos. Pavyzdžiui, virtualaus pastato BIM technologija tobulinama iš esmės, nuolat kryptingai atnaujinama ir programa „ArchiCAD“.
„Aišku, maketavimas ir eskizavimas ranka niekur nedingsta, bet manau, kad iš trimačio projektavimo galimybių „ArchiCAD“ šiuo metu yra pasaulinėje rinkoje vienas populiariausių įrankių, palengvinančių projektavimo darbus, leidžiančių kurti virtualią statybą, modeliuoti pastatą iš realybėje egzistuojančių, o ne fiktyvių ir sunkiai įgyvendinamų tūrinių elementų. Tai ir sienos, ir perdangos, ir langai, ir kt.“, – įsitikinęs pašnekovas.
Programos galimybės labai didelės: kurti brėžinius, skaičiuoti, tvarkyti medžiagų apskaitą, vėliau naudojant tą virtualų pastatą, aišku, jau pasitelkus papildomų priemonių, galima organizuoti statybos darbus, numatyti darbų laiką. Pavyzdžiui, skandinavai labai plačiai naudoja šią technologiją, pas juos visas mechanizmas taip suderintas, kad netgi tam tikra reikalinga statybinė medžiaga ar konstrukcinis elementas atvažiuoja tam tikru metu, būtent tada, kai reikia jį montuoti. Be to, projektuojant elektroniniu būdu, išvengiama labai daug bereikalingų procesų. Taigi kuo tikslesnis trimatis modelis, tuo efektyviau galite jį panaudoti. „Tikslumas vienareikšmiškai priklauso nuo paties vartotojo, ar tai būtų architektų komanda, ar kitokie specialistai, viskas priklauso nuo žmogaus profesionalumo, tikslumo ir netgi, sakyčiau, smulkmeniškumo, – įsitikinęs architektas R. Viešchnickas. – Labai didelį vaidmenį atlieka bendra statybų ir projektavimo patirtis bei patirtis dirbti su tokia programine įranga. Pati programa modeliavimo atžvilgiu leidžia beveik viską. Jeigu vaizduotės nestokoji, sumodeliuosi. Be abejo, žinių reikia, juk reikia žinoti, kodėl pastatas stovi.“
Naujausi pakeitimai matomi elektroninėje erdvėje
Dabar galima tą virtualų pastatą visada turėti po ranka. „ArchiCAD“ programoje kaip informacijos elementas įdiegta funkcija „BIMx“ leidžia žmogui, net neturinčiam specifinės projektavimo programos, planšetiniame kompiuteryje arba išmaniajame telefone pamatyti, kaip atrodys pastatas. „Dabar pasaulinė praktika tokia, kad spausdintų brėžinių stengiamasi visai atsisakyti, nes statybose tai nėra patogu, be to, virtualus pastatas, pateiktas elektronine forma, visada atspindi naujausias projekto korekcijas. Statybininkas, naudodamasis šia galimybe, visada turi paskutinės minutės sprendinius. Technologija „BIMx“ leidžia be programinės įrangos „ArchiCAD“ peržiūrėti modelius, matyti pjūvius, išklotines, medžiagų specifikacijas ir pan. Tikėtina, kad ir kitos BIM tipo programinės įrangos turi panašias technologijas, tačiau bendrovė „Graphisoft“ viena pirmųjų pradėjo tai naudoti“, – teigia bendrovės „Design Solutions“ atstovas.
Legali programinė įranga – garantijos ir galimybės
Tai gal dabar mūsų statybų aikštelėse vaikšto specialistai ir planšetiniuose kompiuteriuose analizuoja virtualius pastato modelius? „Aš pats tikrai visa tai naudoju, nes esu ne tik „ArchiCAD“ techninis konsultantas, bet ir projektuotojas. Statybose popierinių brėžinių nesinešioju jau porą metų, – tikina R. Viešchnickas. – Manau, kad dalis statybininkų taip pat tuo jau naudojasi, o kolegos architektai – tik vienetai. Tai mano pastaba: bėda ta, kad Lietuvoje ne tik tarp architektų išlikęs toks konservatyvus požiūris, kurį skatina galutinis vartotojas, t. y. statybininkas, nes jam įsiūlyti naują technologiją labai sunku, kartais turi būti dar ir psichologas. Mano nuomone, dar veikia ir kultūriniai aspektai, sovietmečio palikimas, kai visi buvo linkę darbo įrankius gauti nemokamai, o tas „nemokamai“ dažniausiai yra pigiausias variantas. Nors architektų, projektuotojų darbo užmokestis Lietuvoje yra gana mažas, įsigyti programinę įrangą dažnas sau galėtų leisti, bet ne kiekvienas į tai žvelgia kaip į būtinybę. Tai irgi kultūros stoka, kai atsisiųsti nelegalią programą, pasirodo, yra kur kas lengviau. Ir tas požiūris dar gana tvirtas. Nors naujoji specialistų karta, naujai besikuriančios projektavimo įmonės, nauji vartotojai, man atrodo, stengiasi dirbti legaliai. Be to, atsižvelgiant į objektų apimtis, atlikus kelis projektus, ta programinė įranga iš esmės atsiperka. Juk už įsigytą įrankį papildomai mokėti nereikia. Mano manymu, kiekvienas save gerbiantis kūrėjas renkasi legalų būdą pirkti. Aišku, tai yra sąžinės reikalas.“
Verta nepamiršti, kad vartotojas, programą įsigijęs legaliai, gauna jos techninę priežiūrą, programinės įrangos atnaujinimus, jei kyla problemų, sulaukia techninės pagalbos. O, naudodamiesi nelegaliomis priemonėmis, galite tikėtis ekonominės policijos dėmesio, be to, šiais laikais yra visos galimybės susekti nelegalius vartotojus.
Programinė įranga „ArchiCAD“ išsiskiria intuityviu valdymu. Praktika rodo, kad po 50 valandų individualaus mokymosi statistinis vartotojas jau gali dirbti su šia programine įranga. Siekdami išlaikyti šią programinės įrangos „ArchiCAD“ savybę, bendrovės „Graphisoft“ kūrėjai stengiasi kuo labiau supaprastinti programinės įrangos vartotojo aplinką, kad vartotojas, netgi pirmą kartą pasileidęs programą, galėtų su ja dirbti praktiškai.
