Anykščių miesto senosios dvarvietės teritorija (ONIXTI) didžiąja dalimi šiandien yra neurbanizuota ir neužimta infrastruktūros, tad turi daug potencialo vystytis.
Rajono savivaldybė siekia, kad teritorija atspindėtų ir reprezentuotų savo istorinį, kultūrinį kontekstą, taptų šiuolaikiška menininkų rezidencija. Suplanuoti teritoriją ėmėsi Vilniaus dailės akademijos studentai – komanda „KK“. Jie kurs vietą, kurioje menininkai jaustųsi įkvėpti, galėtų atsipalaiduoti, pabūti su savimi, savo kūryba.
„Kaip dailės akademijos studentai, labai gerai suprantame menininkų rezidencijų svarbą. Menininkai, gamta, festivaliai – tai žodžiai, kurie leido suprasti, kad šis projektas kaip tik mums. Sieksime įvairiais sprendimais teritorijai suteikti unikalumo, nepamiršti supančios gamtos“, – sako „KK“ komandos nariai Kipras Ališauskas ir Kevinas Bykovas.
Dalyvaudami projekte „Išmanusis miestas 9“ architektūros studentai siekia įgyti naudingos patirties, susipažinti su Anykščių miestu ne tik kaip lankytojai, bet kaip žmonės, kurie prisidės prie miesto ateities formavimo.
„Sieksime suformuluoti viziją suprantamai ir paprastai, taip, kad ji įkvėptų kitus kurti. Be to, sukurti tvarią erdvę, kuri pritrauktų ne tik menininkus į šią istorinę vietą. Ieškosime idėjų bei sprendimų, kaip sukurti išties unikalų projektą“, – sako K. Ališauskas ir K. Bykovas.
Anykščių savivaldybės lūkesčiai Menininkų rezidenciją projektuoti iš kelių dalių: festivalių pievos, menininkų rezidencijos su gyvenamąja erdve, kūrybinių dirbtuvių erdvės ir kt. Projekto dalyviai sieks užtikrinti, kad konkrečioje teritorijoje būtų derinama kraštovaizdžio apsauga, tvarkymas, ūkinių veiklų plėtra ir geros kraštovaizdžio būklės ar / ir jo funkcijų atkūrimas, aiškus, patogus judėjimas.
Pasak „KK“ komandos, šiandieniai Lietuvos miestai neturi lengvai suprantamų suplanavimų, daug įvairios paskirties pastatų yra išbarstyti, atsirado ten, kur buvo vietos.
„Kad miestai būtų palankūs žmonėms, svarbu atsižvelgti į bendruomenę, jos poreikius, norus. Miestuose trūksta viešų bendruomenės vietų, tokių, kuriose gyventojai rinktųsi, o ne susitiktų šalia jų. Dažnai fontanas ar tam tikras paminklas tampa atskaitos tašku, orientyru, bet ne vieta, kurioje galima leisti laiką turiningai. Be to, miestuose svarbus yra judėjimas, kuris turėtų būti aiškus, patogus ir prieinamas, kad ir tarp orientyrų“, – įsitikinę architektūros studentai.
