Kasdien tikimės sulaukti optimistinių žinių, kurios praneštų, jog pandemijos plitimas jau stabilizuotas. Kai susiduriame su baime ir išgyvenimo klausimu – svarbiausiu siekiu tampa pavojaus mažinimas ir žmonių gyvybių išsaugojimas. Šį stabilizacijos tašką mes tikrai pasieksime, tačiau tuo pat metu turime įnirtingai kovoti ir kitame mūšio lauke – už verslo išlikimą ir darbo vietų išsaugojimą, skelbia Lietuvos Statybininkų asociacija (LSA).
Pasak Asociacijos prezidento D.Gedvilo, pandemija suduos istorinį smūgį ne tik žmonių gyvybėms, bet ir verslo tvarumui Lietuvoje, Europoje ir visame pasaulyje.
„Džiugu matyti mūsų visuomenės susitelkimą ir pastangas prisidėti prie kovos su koronaviruso plitimu, aukojant lėšas ir apsaugos priemones medikams. Solidžiomis aukomis prisideda ir verslo bendruomenė, suprasdama beprecedentinės situacijos svarbą. Tačiau turime pripažinti, kad dalis verslų to tiesiog nepajėgia padaryti, nes jau dabar yra atsidūrę ant bedugnės krašto. Mūsų valdžia operatyviai metė dideles pajėgas sveikatos apsaugai ir tai yra būtina. Tačiau privalo nepamiršti, kad paraleliai turėtų būti įgyvendinami ir koordinuoti bei greiti veiksmai valstybės ekonominio stabilumo užtikrinimui. Šiandien šalies verslo bendruomenė su nerimu laukia konkrečių valdžios sprendimų ir atsakymo į klausimą Kada sulauksime realios paramos?. Judame teisinga kryptimi, tačiau gerokai per lėtai ir per silpnai“, – skelbia D. Gedvilas.
LSA vadovas teigia, kad Vyriausybės siūlomi paramos verslui modeliai yra geri, bet tik su viena sąlyga – jei turėtume daugiau laiko ir solidų rezervą. Pripažinkime, kad šios krizės dydis ir skvarbos greitis mūsų politinei sistemai yra didelis išbandymas. Susidariusią padėtį galime prilyginti poveikiui, kurį sukėlė Černobylio ir Fukušimos tragedijos. Pastarosios įvyko žaibiškai, o pasekmės buvo itin skaudžios. Siekiant likviduoti šių tragedijų pasekmes, buvo neišvengiamai reikalingi sprendimai čia ir dabar. Kuo greitesni sprendimai – tuo daugiau išgelbėtų gyvybių ir mažiau žalos ekonomikai. Paminėtieji įvykiai turėjo skirtingus avarijų suvaldymo scenarijus. Vienu atveju buvo delsiama ir veikiama neryžtingai, kitu atveju – buvo priimami ryžtingi ir greiti sprendimai. Atitinkamai patirtos žalos ir netekčių statistika yra skirtinga.
„Jau dabar matome, kad pasirinktos priemonės suvaldyti pandemijos plitimą turės didžiulę įtaką ne tik kiekvieno iš mūsų gyvenimui, bet ir milžiniškas pasekmes valstybių ekonominei situacijai. Todėl šiandien iš mūsų valdžios reikia itin greitų, taiklių ir efektyvių sprendimų, kurie padėtų išsaugoti šalies verslą ir žmonių darbo vietas. Jei pavėluosime – laukia negrįžtami verslo griūties procesai“, – teigia LSA prezidentas.
Dabartinę krizę jau būtų sudėtinga lyginti su krize, kurią mes išgyvenome prieš dešimtmetį, kai Lietuvos BVP susitraukė beveik 15%, o nedarbo lygis pasiekė net apie 13%. Tada vien statybos sektoriuje darbo neteko daugiau kaip 40% dirbančiųjų, o pasibaigus krizei daugiausia emigravusių asmenų buvo būtent statybininkai.
Ekonominį pandemijos šoką darbo rinkai, pranokusį visų laikų rekordus, jau registruoja JAV, kur praėjusią savaitę paraiškų nedarbo išmokai gauti skaičius pasiekė net 6,6 mln. Šis didžiausias istorijoje nedarbo mastas turi ne tik milžinišką žalą JAV ekonomikai, bet ir atnešė jau dabar vykstančius protestus bei socialinius neramumus.
Ispanija taip pat fiksuoja rekordinius nedarbo skaičius – kovo mėnesį darbo vietų neteko 900 000 žmonių. Neatsilieka ir Suomija – čia du trečdaliai įmonių planuoja arba dalį darbuotojų atleisti, arba fiksuoti pravaikštas.
@Asociatyvi nuotr.
