Šimtas užsienio gamybinių investicijų – lygiai tiek buvo paskelbta 2010-2017 m., teigiama naujausioje VšĮ „Investuok Lietuvoje“ gamybos sektoriaus apžvalgoje. Ar panašių rezultatų galima tikėtis ateityje, priklauso nuo kelių veiksnių, svarbiausias iš kurių yra talentų pasiūla ir parengimas.
Pranešime spaudai teigiama, kad Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje gamybos sektorius yra atsakingas už 19 proc. šalies BVP, o užsienio gamintojų indėlis yra itin svarbus. Pabrėžtina, kad kartu su projektų skaičiumi auga ir planuojamos darbo vietos. Ypač ryškus augimas pastebimas pastariausiais metais, kai Lietuvą pasirinko tokie industrijos milžinai kaip „Hollister“, „Hella“ ir „Continental“. Anot apžvalgos, pernai vienam investiciniam gamybos projektui vidutiniškai teko 155.8 suplanuotos darbo vietos – beveik tris kartus daugiau nei prieš keletą metų.
„Vertinant gamybos sektoriaus transformaciją itin svarbu tai, kad Lietuva prisitraukė ne tik didelį skaičių darbo vietų sukurti planuojančių investuotojų, bet ir investicinių projektų, kurie šalyje sukurs sąlyginai nedidelį skaičių darbo vietų, tačiau ateities tendencijas atliepiančias gamyklas. Besiplečiančių investuotojų įgyvendinami automatizuotų gamyklų modeliai leis tiek specialistams, tiek industrijai aktyviau taikyti ketvirtosios pramonės revoliucijos gamybos principus“, – teigia ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.
Vienas iš kertinių renginio aspektų buvo „Lietuvos gamybos sektoriaus apžvalgos“, kurią parengė „Investuok Lietuvoje“, pristatymas. Kaip teigia apžvalgos rengėjai, šis leidinys – kurį planuojama rengti kasmet – padeda geriau suprasti ne tik gamybos sektoriaus padėtį Lietuvoje, bet ir esamų investuotojų poreikius bei lūkesčius. Pristatyta apžvalga remiasi 2018 sausio-kovo mėnesiais vykdyta apklausa, kurioje buvo pakviesta dalyvauti virš 100 užsienio gamybos verslų, pradėjusių savo veiklą Lietuvoje 2010-2017 m.
Ateičiai pasirengusi įvairovė
Anot apžvalgos sudarytojų, Lietuvos gamybos sektorius yra pakankamai įvairialypis, tačiau jame jau galima įžvelgti kelias ryškias kryptis. Daugiau nei pusė užsienio investicinių projektų, paskelbtų 2010-2017 m. buvo sutelkta į pramoninės gamybos sritis – automobilių pramonę, metalo pramonę, elektroniką. Kitas išsiskiriantis sektorius yra gyvybės mokslai, kuriam priskiriamas kas dešimtas to paties laikotarpio projektas.
„Ryškiai matomą proveržį automobilių pramonės srityje, įvykusį pastariausiais metais, turėtume suvokti ne kaip izoliuotą sėkmės atvejį, bet kaip vieną iš požymių, kad gamyba Lietuvoje gali būti vystoma aukštos pridėtinės vertės produktams. Kalba eina ne tik apie elektroniką bei išmaniųjų įrenginių gamybą, bet ir apie tokias perspektyvias atšakas, kaip medicinos įrenginiai bei gyvybės mokslai. Šios atšakos galėtų būti sėkmingai vystomos Vilniuje ir Kaune – kur jau yra sukaupta daug mokslinio potencialo, vykdomi pasaulinio lygio tyrimai, rengiami ateities ekonomikos iššūkiams pasirengę specialistai“, – dėsto VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas.
Užsienio įmonių vertinami talentai
Didelė dalis apžvalgos skirta žmogiškiesiems ištekliams. Aukštas Lietuvos specialistų pasirengimo lygis yra esminė priežastis, kurią „Investuok Lietuvoje“ apklausos respondentai įvardijo, atsakydami į klausimą, kas lėmė lokacijos pasirinkimą. Taip pat pažymėtina, kad net 92 proc. respondentų itin vertina savo darbuotojus Lietuvoje už jų darbo etiką ir gebėjimą prisitaikyti prie darbo tarptautinėje bendrovėje. Verta pabrėžti ir tai, kad darbdavių yra vertinamos vietos specialistų kalbinės žinios – pusė apklaustų įmonių naudoja dvi, o trečdalis – tris užsienio kalbas.
Kaip teigia renginyje dalyvavęs „Oxford Strategic Consulting“ direktorius Scott Druck, Lietuva yra pasirengusi darbo rinkos pokyčiams.
„Viso pasaulio gamintojai varžosi, kas greičiau pasinaudos ketvirtosios pramonės revoliucijos teikiamais privalumais. Žinant, kad Lietuva yra antra šalis Europoje pagal duomenų mainus tarp tiekėjų, ir taip, kaip šalies valdžia remia skaitmenizavimo programas, Lietuva yra turi potencialo iškilti kaip gamybos lokacija,“ – mano Scott Druck.
Kitas svarbus aspektas, į kurį dėmesį atkreipė keletas renginyje dalyvavusių ekspertų yra būtinybė išnaudoti visą šalies darbo jėgos potencialą. Kaip teigia renginyje kalbėjusi „Dassault Systemes“ verslo plėtros departamento vadovė ir tarptautinės asociacijos „Women in Manufacturing“ Masačiusetso skyriaus pirmininkė Angela Regan, moterų įtraukimas į gamybos sektoriaus valdymą yra vienas iš kertinių sėkmės faktorių.
„Skaitmeninėms technologijoms keičiant gamybą, sektorius siūlo stabilią karjerą. Tuo pačiu metu yra prognozuojamas rimtas įgūdžių trūkumas, kurį galima užpildyti tik kovojant su neigiamu įsivaizdavimu apie gamybą, kokį turi jauni žmonės. Džiaugiuosi prisidėdama prie „Investuok Lietuvoje“ skatinant karjeras gamybos srityje, ypač moterų tarpe“, – teigia Angela Regan.
Į Lietuvą – ne tik gaminti, bet ir kurti
Anot „Investuok Lietuvoje“ pristatytos apžvalgos, užsienio investuotojai vis labiau į Lietuvą žvelgia ne vien kaip į patrauklią lokaciją gamykloms, bet taip pat kaip į tinkamą vietą vystyti tiriamajai veiklai. Net 40 proc. respondentų teigia vykdantys arba ketinantys vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) programas savo Lietuvos padaliniuose.
„Norėdama kilti gamybos vertės grandinėje Lietuva turi būti ne tik fabriku, bet ir technologijų kūrėju. Norint toliau vystyti automobilių komponentų, medicinos įrenginių ir gyvybės mokslų gamybos pramonę būtina turėti ir pakankamą inovacinį potencialią, nes svarbiausi šių industrijų investuotojai rinkdamiesi lokaciją gamybai vertina ir jos galimybes vykdyti tyrimų ir vystymo funkcijas“, – teigia V. Sinkevičius.
Regionų potencialui atskleisti reikia atlikti namų darbus
Renginio metu pakankamai dėmesio buvo skirta ne tik jau esamiems gamybos židiniams, bet ir šalies regionams, kur, anot „Investuok Lietuvoje“ vadovo Manto Katino, tvari plėtra įmanoma tik tuo atveju, jeigu bus atlikti visi reikalingi namų darbai.
„Gamybinėms įmonėms, visų pirma, reikalingi stiprūs universitetai bei kolegijos, ruošiantys joms reikalingus specialistus, nesvarbu ar tai būtų „white-collar“ ar „blue-collar“ darbuotojai. Paprasčiausiai netikslinga statyti gamyklą regione, kuriame nėra kolegijos ar profesinės mokyklos, galinčios rengti kvalifikuotus darbuotojus. Regionai reikalauja pokyčių visuose švietimo lygiuose, jeigu norima sukurti prielaidas ekonominiam augimu gamybos srityje“, – teigia Mantas Katinas.
Daugiau įžvalgų apie gamybos sektorių Lietuvos pateikiama renginio metu pristatytoje apžvalgoje, kurią galima parsisiųsti čia. Apžvalga remiasi apklausa, vykdyta 2018 sausio-kovo mėnesiais, kartu su Amerikos prekybos rūmais, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais, Didžiosios Britanijos prekybos rūmais, Danijos prekybos rūmais, Norvegijos – Lietuvos prekybos rūmais, ir Švedijos prekybos rūmais. Apklausoje buvo pakviesta dalyvauti virš 100 užsienio verslų, pradėjusių savo veiklą Lietuvoje 2010-2017 m.
