Problema ta, jog nėra jokių kriterijų, kuriais remiantis šis naujasis administratorius paskiriamas, – nebūtina atsižvelgti nei į paslaugų kokybę, nei į paslaugų kainą. Todėl savivaldybės pirmenybę gali teikti sau priklausančioms įmonėms.
Savivaldybių ir jų įmonių teigimu, jos teikia geriausios kokybės paslaugas, už kurias vartotojams reikia mokėti tik savikainą. Taip neva yra dėl to, kad jos nėra suinteresuotos siekti pelno. Šis argumentas pasigirsta ne tik jau paskyrus administratorių, bet ir tada, jei gyventojai patys jį renkasi.
Palyginus 50 skirtingų įmonių, veikiančių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Palangoje, administravimo tarifus, matyti, kad vidutiniškai privačiam paslaugų teikėjui vartotojas sumoka apie 10 ct/m2, o savivaldybės įmonei beveik 14 ct/m2. Skirtumas akivaizdus.
Šie skaičiai verčia susimąstyti, kas administravimo rinkoje iš tiesų veikia neekonomiškai ir nekonkurencingai. Kartu jie iliustruoja ir tai, jog savivaldybių institucijos, būdamos suinteresuotos, kad gyventojai turėtų geresnes sąlygas, privalėtų siekti, kad privatūs subjektai ateitų ir konkuruotų jų teritorijoje. Jei savivaldybės skiria administratoriais tik savo įmones, jos tiesiog sukuria nelygias konkurencines sąlygas.
Žinoma, pasitaiko savivaldybių, kuriose privačiam kapitalui veikti tiesiog neapsimoka. Tai paprastai yra atokesnės regioninės savivaldybės su mažesniu skaičiumi daugiabučių namų, kuriems paprasčiausiai neverta kurti visos paslaugų teikimo infrastruktūros. Tačiau tokie atvejai daugiau yra išimtis nei taisyklė.
Dabartinė situacija tokia, kad savivaldybių rankose sutelkti tiek teisiniai, tiek kitokie svertai savoms įmonėms atriekti didesnę daugiabučių namų administravimo rinkos dalį ar kitaip sukurti palankesnes veiklos sąlygas. Net jei savivaldybės administracijos veiksmai ilgainiui yra pripažįstami pažeidę galiojančius įstatymus ar kitus viršesnius teisės aktus, nėra veiksmingo mechanizmo, kaip atkurti iki pažeidimo egzistavusią rinkos situaciją.
Tokioms situacijoms reikalingas kompleksinis problemos sprendimo būdas. Pirma, būtinas Konkurencijos įstatymo tobulinimas. Reikalingas toks teisinis reguliavimas, kuris efektyviai atgrasintų viešojo administravimo subjektus nuo konkurencijos principų pažeidimo. Šiuo metu griežčiausia sankcija yra viešojo administravimo subjekto sprendimo, kuriuo pažeidžiama konkurencija, atšaukimas. Tokie padariniai nei atgraso valdžios atstovus nuo galimų tolesnių pažeidimų, nei padeda panaikinti konkurencijos pažeidimo padarinius.
Antra, būtini kriterijai, pagal kuriuos savivaldybių institucijos paskirtų gyventojams jų turto administratorių. Vienas paprasčiausių būdų – taikyti viešųjų pirkimų procedūrą. Taip būtų užtikrinama, kad vartotojai paslaugas gautų už jiems, o ne savivaldybėms priimtiniausią kainą.
Savivaldybėms būtina suprasti, kad privačių subjektų konkurencija bus naudingiausia tiek verslui, tiek vartotojams. Prireikus tai padėtų įgyvendinti efektyvus atgrasymo nuo konkurencijos pažeidimų mechanizmas. Ir tai būtų naudinga ne tik daugiabučių namų administravimo rinkai. Išvengiant valdžios sukuriamų konkurencijos iškraipymų galima būtų tikėtis geresnės ekonominės situacijos ne tik atskirose savivaldybėse, bet ir nacionaliniu mastu.
FOTO:
Dominykas Šumskis, Lietuvos laisvosios rinkos instituto jaunesnysis ekspertas
