Nuotr. Leono Garbačausko
Užsakovas: Lietuvos jūrų muziejus
Generalinis rangovas: UAB „Kortas“
Rekonstrukcijos projekto autoriai: UAB „Uostamiesčio projektas“ architektai Snieguolė ir Algirdas Stripiniai
Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumas neabejotinai yra išskirtinis tiek savo paskirtimi, tiek architektūrine raiška. Jo gyventojų, delfinų, pasirodymai kasmet privilioja tūkstančius lankytojų. Taip pat į delfinariumą važiuoja vaikai, sergantys autizmu, Dauno sindromu ar cerebriniu paralyžiumi, nes čia jiems taikomi delfinų terapijos seansai.
Delfinariumo rekonstrukcijos projekte ypatinga viskas: išskirtinai didelio tūrio jūros vandens vidaus ir lauko baseinai, skirti delfinams gyventi ir pasirodyti, ultravioletinių spindulių poveikiui atsparios dangos, milžiniški iliuminatoriai ir sienutė iš skaidrių akrilo plokščių. Ne veltui šis projektas Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurse „Lietuvos metų gaminys“ buvo įvertintas aukso medaliu.
Po rekonstrukcijos delfinariumo patalpos padidėjo dvigubai, o bendras baseinų vandens tūris išaugo nuo 1 800 iki 6 800 m3. Taigi dabar delfinai gali gyventi gerokai patogiau, nes padidėjo jų gyvenamosios patalpos, atsirado poilsio zonos, taip pat speciali erdvė, kurioje galės būti gydomi sunegalavę gyvūnai, o patelės ramiai lauktis ir atsivesti jauniklių. Per rekonstrukciją įrengtos ir specialios Delfinų terapijos centro patalpos, pritaikytos žmonėms su negalia, renovuota delfinų pasirodymų salė, pertvarkytas vidaus baseinas ir įrengtas visiškai naujas baseinas pasirodymams lauke „Saulės įlanka“ su amfiteatru ir sezonine tentine uždanga. Rekonstruota ir ypatingos aplinkos pusapvalė salė, skirta parodoms, edukaciniams užsiėmimams ir įvairiems renginiams, pro kurios iliuminatorius galima stebėti delfinus.
Rekonstrukcijos metu buvo pakeistas delfinariumo stogas, sudėtos medinės sijos ir įrengtas didesnis stoglangis, siekiant, kad viduje būtų daugiau dienos šviesos. Vizualiai šiek tiek pakito pastato fasadas. Architektas P. Lapė apvalų raudonų plytų delfinariumą projektavo kaip aliuziją į greta esantį Kopgalio tvirtovės redutą, kuriame veikia Lietuvos jūrų muziejus. Delfinariumo fasadas buvo papuoštas dviem žiedais. Pastato nugarinė dalis, anksčiau turėjusi buitinę paskirtį, buvo nugriauta ir perstatyta į gerokai didesnę. Be to, siekiant išlaikyti esamą pastato aukštį, naujoji delfinariumo dalis buvo šiek tiek įleista į žemę. Dabar maloniai traukia akį ir sutvarkyta aplinka: paklota asfalto danga, takeliai, suprofiliuotas pylimų paviršius, pasėta žolė.
Nelengva užduotis buvo ne tik sumontuoti ir paleisti įrenginius, kurie ruoštų jūros vandenį, bet ir užtikrinti ypač didelių tūrių baseinų hermetiškumą. Kadangi įgyvendinant rekonstrukcijos projektą teko naudoti ypatingesnes, retai Lietuvoje taikomas statybų technologijas ir medžiagas, nemažai bendradarbiauta ir su JAV, Olandijos bei Šveicarijos specialistais. Statinio architektai, žinodami, kad delfinams būdinga išskirtinė echolokacijos savybė ir jų uždaroje gyvenamojoje aplinkoje turi būti kuo mažiau aštrių briaunų, povandenines dugno ir sienų plokštumas suprojektavo taip, kad būtų maksimaliai suapvalinti visi po vandeniu esantys kampai. Tam specialiai pagal skirtingus lekalus pagaminti ir sumontuoti erdviniai klojiniai. Delfinariumo vidaus ir lauko baseinų, persipylimo kanalų, Delfinų terapijos centro monolitines konstrukcijas įrengė UAB „TOGATA“. Įmonė yra pastačiusi ne vieną hidrotechninį statinį: rezervuarus, uosto krantines, vandens valyklas. Tačiau, anot vadovo Aurelijaus Šleiniaus, delfinariumas savo apimtimi ir nestandartine forma buvo ypatingas statinys. Didžiausia užduotis specialistams buvusi pagaminti ir sumontuoti specialiai pagal skirtingus lekalus gamintus erdvinius klojinius.
Vos į Kopgalį grįžo delfinai, rekonstrukcijos metu laikinai glaudęsi Graikijoje, į delfinariumą ėmė plūsti minios lankytojų. Modernizuotame pastate grožėtis delfinų pasirodymais smagiau, o delfinai nuo šiol čia gyvena kur kas erdviau ir patogiau.
