Statybų technologijų pažanga leidžia gyventi aplinkai draugiškuose, tvariuose namuose. Žmonės renkasi ekologiškai pastatytus pasyviuosius namus. Statytojai pradėjo nuo individualių šeimos namų, o dabar jau kyla pasyvieji daugiabučiai namai ir varžomasi, kas pastatys didesnį ir aukštesnį pasyvųjį namą.
Energiniam efektyvumui užtikrinti juose naudojami pasyvūs architektūriniai elementai, tokie kaip natūralus vėdinimas, saulės šviesa bei statybos technologijos, maksimaliai padidinančios namo energijos vartojimo efektyvumą.
Pasyvusis būstas turi daug privalumų bet kurio miesto gyventojams. Tokio būsto išlaikymas kainuoja mažiau. Klimatui šylant dėl žmogaus veiklos išskiria šiltnamio efektą sukeliančios dujos, o pasyvusis būstas sumažina anglies dvideginio išmetimą. Tai didelis privalumas gyventojams, planetai ir miestams. Pasyviojo būsto principai užkerta kelią oru plintantiems virusams, padeda kvėpuoti aukštesnės kokybės patalpų oru ir gyventi sveikiau.
Tai nebėra naujiena jau kelis dešimtmečius. 1982 metais Vokietijoje buvo įkurtas „Passivhaus“ institutas. Pasaulyje prasidėjo judėjimas, siekiant saugoti aplinką, statybų rinka pasikeitė. Tvarios statybinės medžiagos gyvenamųjų namų statybai, palyginti su tradiciniais analogais, daro daug mažesnį neigiamą poveikį aplinkai ir gamybos, ir perdirbimo, ir eksploatavimo metu.
Tokios medžiagos pasirenkamos planuojant statyti pasyvius namus: medieną, akmenį, bambuką ir kt. vietos gamtos išteklius. Architektai ir inžinieriai projektuose remiasi pasyviojo namo principais, tai – gera šilumos izoliacija, šilti ir sandarūs langai bei sienos, šalčio tiltų mažinimas, tinkama vėdinimo sistema ir pan.
„2nd + Delaware“ – Kanzasas, Misūris, JAV
„Second + Delaware“ – šešių aukštų, 276 butų daugiabučių kompleksas, užbaigtas statyti 2020 metais, tapo didžiausiu pasyviuoju sertifikuotu pastatu JAV, atitinkančiu pasyviojo namo energijos vartojimo efektyvumo standartus, kurie Europoje taikomi 20 metų ir viršija „LEED Platinum“ reikalavimus.
Pastato langai yra trijų stiklų ir efektyviai sulaiko šilumą, įrengta speciali vėdinimo sistema, užtikrinanti nuolatinį gryno lauko oro srautą. Statytojai daugiausia dėmesio skyrė izoliacijai ir sandarinimui.
Optimalų šilumos komfortą užtikrina stiklo pluošto sluoksnis tarp pastato fasado vidinio ir išorinio betoninio korpuso. Papildoma izoliacija sumažina šildymo ir oro kondicionavimo poreikį, taupo gyventojų elektros sąskaitas ir sumažina anglies pėdsaką. 40 cm storio betoninės sienos daro pastatą atsparų įvairioms oro sąlygoms. Name taip pat naudojama rekuperacinė sistema, kuri sumažina šildymo ir vėsinimo poreikį apie 90 proc.
„Park Avenue Green“ – Niujorkas
Didžiausias Šiaurės Amerikos sertifikuotas pasyvusis namas – 15 aukštų 154 butų „Park Avenue Green“ kompleksas, užbaigtas statyti 2019 metais. Pasitelkiant pažangiausias statybos technologijas ir aplinką tausojančias dizaino koncepcijas, sukurtas aplinkai draugiškas pastatas.
Pasyviojo namo standartai žymiai sumažina pastato energijos suvartojimą ir anglies pėdsaką. Energinį efektyvumą užtikrina gerai izoliuotas ir itin sandarus pastato fasadas, ypač efektyvi kintamo šaltnešio srauto (VRF) šildymo ir vėsinimo sistema bei daugybė fotovoltinių plokščių ant stogo. Apšiltindami sienas ir lubas statytojai rėmėsi pasyviojo namo termoizoliacijos principais.
Namas naudoja kogeneracinę mikroturbiną, o dėl energijos gamybos vietoje efektyviai sumažinamos komunalinių paslaugų sąnaudos. Tai labai svarbu, nes namas skirtas mažas pajamas gaunantiems gyventojams.
„House at Cornell Tech“ – Niujorkas
Niujorke 2018 metais atidarytas 26 aukštų „House at Cornell Tech“ tuo metu buvo didžiausias ir aukščiausias gyvenamasis pastatas pasaulyje, suprojektuotas ir pastatytas pagal pasyviojo namo standartus, o tai labai sumažina energijos suvartojimą, sukuria sveikesnę ir patogesnę gyvenamąją aplinką už dalį įprastų energijos sąnaudų.
„Cornell Tech“ yra Kornelio universiteto technologijų, verslo, teisės ir dizaino miestelyje, Ruzvelto saloje, Manhatane. Studentai gyvena pastate, kuris sumažina energijos suvartojimą apie 70 proc., jame veikia specialiai sukurta vėdinimo sistema, jis taip pat atgauna prarastą šilumą per rekuperacijos sistemą.
Kiekviename bute yra individualus temperatūros reguliavimas, vandenį taupantys maišytuvai, langų užuolaidos ir kt. Pastatas sukurtas siekiant sustiprinti akademinės bendruomenės integracijos modelį.
„Sendero Verde“ – Rytų Harlemas, Niujorkas
„Sendero Verde“ – aukščiausias daugiafunkcės paskirties komplekso pastatas Rytų Harleme, Manhatane. Kadangi Niujorke būsto įperkamumo krizė aštrėja, kaip ir klimato kaita, vis labiau jaučiamas nebrangių, energiškai efektyvių būstų poreikis. Būsimas 360 butų kompleksas – tai statomas 34 aukštų pastatas, skirtas mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šeimoms bei buvusiems benamiams. Kai bus užbaigtas statyti 2024 metais, jis taps pigiausiu pasyviuoju namu pasaulyje.
Pasyviojo namo projektavimo principus atitinkantis brangus sprendimas neabejotinai turi įtakos bendram projekto biudžetui, todėl projektavimo komanda pasitelkė pasyviųjų namų konsultantus, kiekviena projekto detalė buvo tobulinama, kol atitiko bendrus pastato pasyviojo namo kriterijus.
Pastate bus statomi trijų stiklų langai, centralizuota vėdinimo sistema, pašalinanti energijos nuostolius. Šildymui ir vėsinimui pasirinktas kintamas šaltnešio srautas. Kiekviename bute yra grindų šildymas. Taip pat bus įrengta karšto vandens recirkuliacinė sistema, kuri sumažins vandeniui šildyti reikalingą energiją. „Sendero Verde“ bus didžiausias sertifikuotas pasyviojo namo projektas JAV.
„Ken Soble Tower“ – Hamiltonas, Kanada
18 aukštų daugiabutis namas, pastatytas 1967 metais, „Ken Soble“ daugiaaukštis – ekologiškas socialinio būsto pastatas ir didžiausias sertifikuotas pasyvusis namas Kanadoje.
Architektai 55 metų betoninį daugiaaukštį Hamiltone, Ontarijo provincijoje, pavertė pasyviuoju pastatu, kuris sumažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 94 proc., pasitelkę visiškai prieinamus sprendinius – trijų stiklų langus ir dvigubą vidaus bei išorės izoliaciją. Butų kompleksas skirtas mažas pajamas gaunantiems vyresnio amžiaus gyventojams.
Jis buvo apleistas ir renovacijai pasirinktas pagal Kanados nacionalinės būsto remonto ir atnaujinimo fondo strategiją.
Renovuojant atnaujinta pastato išorė, kad būtų užtikrintas šiluminis efektyvumas ir sandarumas: naudota 150 milimetrų storio mineralinė vata su integruotu drenažo sluoksniu ir nauja oro barjerine membrana, sertifikuoti pasyviojo namo langai, penkių pakopų centralizuota vėsinimo sistema, individuali ventiliacija ir individualus šildymo reguliavimas.
„1075 Nelson Street“, Vankuveris, Kanada
Statomas dangoraižis „1075 Nelson Street“ Vankuverio West Ende taps aukščiausiu pasaulyje pasyviuoju pastatu. 178 metrų aukščio dangoraižyje bus 480 itin energiją taupančių būstų. Architektai ir vystytojai siekia parodyti, kad šiuolaikinė daugiaaukštė architektūra gali būti statoma tvariau ir pasiekti griežtus pasyviojo namo standartus.
Kai bus baigtas, „1075 Nelson Street“ išsiskirs banguota forma, apjuosta metalinėmis horizontaliomis juostomis, o pagrindiniame fasade – dviem vertikaliomis banguotomis žalios dangos juostomis. Jo išorė bus sandari, ją sudarys 40 proc. aukštos kokybės trijų stiklų langų ir 60 proc. itin gerai izoliuotos aklinos sienos.
Tai sumažins šilumos nuostolius per pastato išorės konstrukcijas ir užtikrins labai mažą šildymą. Taip pat bus panaudotos dvi mažai energijos sunaudojančios rekuperacinės vėdinimo sistemos, kurios tieks gryną orą į visus butus. Ta pati sistema atgaus šilumos energiją iš oro ir pakartotinai panaudos įeinančiam grynam orui šildyti.
