Žurnalo STRUCTUM aštuntus metus iš eilės organizuotas nacionalinis architektūros ir urbanistikos konkursas „Išmanusis miestas“ į dienos šviesą iškėlė dar kelias dešimtis idėjų proveržio siekiantiems Lietuvos miestams. Tarp konkursui pateiktų 38 projektų geriausiu profesionalų kategorijoje buvo pripažintas komandos „GASP Landscape“ darbas – Petrašiūnų dolomito karjero kraštovaizdžio atkūrimas ir integravimas.
Pagal parengtą „GASP Landscape“ komandos projektą, prie Pakruojo miesto esančiame dolomito karjere gali atsirasti didelės erdvės rekreacijai ir atsiverti iki šiol neregėtos galimybės turizmui.
„Pasibaigus dolomito eksploatacijai projektuojamoje teritorijoje, karjeras taps didžiausiu vandens telkiniu Pakruojo rajone. Naujasis dirbtinis ežeras bei jo pakrantės taps įvairios floros bei faunos buveine, todėl siūloma šias vietas paversti saugoma teritorija, riboti ūkinę veiklą. Rytinėje karjero pusėje, pagal Pakruojo rajono savyvaldybės bendrąjį planą, siūloma žemės ūkio teritorijas pakeisti mišku, taip kompensuojant šiuo metu kertamas miško buveines“, – teigiama projekto aprašyme.
„GASP Landscape“ sudaro architektai ir urbanistai Simona Reičiūnaitė bei Paulius Usevičius, kraštovaizdžio architektai Gabija Petkūnaitė ir Amedeo Ardolino.
Portalas Structum.lt pakalbino „GASP Landscape“ atstovę architektę Simoną Reičiūnaitę.
– Kaip jums kilo idėja rekreacijai pritaikyti šią, rodos, užmirštą vietą?
– Dolomito teritoriją, esančią Pakruojyje pasirinkome dėl kelių priežasčių. Regime šiuo metu vykdomos pramoninės veiklos ir numatomos rekreacinės paskirties koegzistencijos potencialą, bei norime numatyti ilgalaikę viziją, kuri galėtų būti įgyvendinama etapais.
Nors dolomito kasyba pažeidė natūralų teritorijos kraštovaizdį, tačiau tai atveria galimybę jį atkurti, išmaniai integruoti, pritaikyti rekreacijai, skatinti bioįvairovę, puoselėti žaliąją ir mėlynąją infrastruktūrą. Norime akcentuoti, jog gyventojus sudaro ne tik žmonės, bet ir kitos gyvybės formos: augalija, gyvūnija.
Šios gyvybės formos atlieka itin svarbų vaidmenį, kadangi gamtoje natūraliai susiformavę procesai yra efektyvūs, tvarūs, paprasti ir gali padėti miestams kovojant su iškylančiomis problemomis. Galiausiai, siekiame patrauklios vietos pabūti gamtoje, pritraukti lankytojų, miestelio žinomumo ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu.
– Apibrėžkite, kas sudaro GASP Landscape, kuo jūs pagrinde užsiimate ir kur nukreipti jūsų darbai?
– Esame tarptautinė įvairių sričių jaunųjų profesionalų komanda, susibūrusi būtent šiam konkursui. Visi dirbame Belgijos kraštovaizdžio architektūros ir urbanistikos įmonėje OMGEVING (išvertus iš belgų kalbos reikštų „Aplinka“). Būtent čia visi praktikuojamės, įgyjame patirties, vystome įvairaus pobūdžio ir mastelio kraštovaizdžio architektūros bei urbanistikos projektus.
Objektai, kuriuos kuriame daugiausiai yra vakarų Europoje: Belgijoje ir aplink. Todėl ir mūsų sprendimas buvo paremtas vakarų Europoje taikomais principais. Idėja susiburti konkursui kilo ganėtinai atsitiktinai, norėjome išbandyti savo jėgas, todėl sutelkėme tarpdisciplinišką komandą. Amedeo Ardolino ir Gabija Petkūnaitė yra krašovaizdžio architektūros specialistai, Paulius Usevičius ir Simona Reičiūnaitė – architektai, urbanistai. Toks kompleksiškas požiūris tapo vienu pagrindinių mūsų komandos privalumų sprendžiant sudėtingus Dolomito teritorijos iššūkius.
– Kokie įspūdžiai sudalyvavus konkurse „Išmanusis miestas“?
– STRUCTUM konkursas yra puiki galimybė ne tik studentams, bet ir jauniems, augantiems profesionalams pateikti savo požiūrį ir idėjas, prisidėti prie mažųjų Lietuvos miestų gražinimo, gyvenamosios aplinkos juose gerinimo. Lietuvos miesteliuose yra daug potencialo, kuris dažnai neišnaudojamas, todėl tiek dizainerių, tiek savivaldybių įsitraukimas į kūrybinį procesą yra puiki strategija kurti geresnius ateities miestus. Laimėję šį konkursą buvome labai laimingi, kadangi mūsų idėjos buvo išgirstos ir įvertintos ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinių komisijos narių.
STRUCTUM konkurso eigoje glaudžiai komunikavome su Pakruojo savivaldybės atstovais, taip pat ir įmonės AB Dolomitas direktoriumi Mindaugu Gudu bei inžinieriais. Manome, jog tik dialogo principu tokio masto intervencija gali iš tikrųjų būti įgyvendinta. Dar vis trūkstama labai svarbi komunikacijos dalis – bendruomenė. Reikalinga išgirsti ir vietinių gyventojų atsiliepimus, jų lūkesčius ir reakciją į mūsų siūlomus sprendinius. Tikimasi tai padaryti tolimesniuose projekto vystymo etapuose.
Tokio masto intervencijos įgyvendinimas yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis daug lėšų bei viešo ir privataus sektorių bendradarbiavimo. Projekto įgyvendinimą siūloma vykdyti palaipsniui – etapais, tam, kad investuotos lėšos pradėtų duoti grąžą. Taip pat, viešinant plėtojamos teritorijos žinomumą pritraukiami nauji investuotojai.
Neatsitiktinai pirmuoju etapu numatėme vakarinės projekto dalies įgyvendinimą, kurioje nevykdomi dolomito kasybos darbai, todėl realizuoti galima jau dabar. Antrojo etapo realizacija priklauso nuo vykdomų dolomito gavybos procesų užbaigimo. Projekte numatoma nauja karjero rekultivacijos strategija. Vykdant dolomito kasybos darbus, galima laikytis šio rekultivavimo plano ir projekto antrasis etapas būtų įgyvendintas palaipsniui, pramonei funkcionuojant.
I vieta profesionalų kategorijoje – „GASP Landscape“
Daugiau apie projektą rasite čia.
17 narių komisiją, sprendusią, kurie projektai verčiausi įgyvendinimo, sudarė žymūs architektai, urbanistai, kraštovaizdžio architektai, antropologai iš Lietuvos ir užsienio bei progresyvių miestų vadovai. Tarp jų – vienų žinomiausių pasaulio architektų studijų atstovai Fokke Moerel (MVRDV partnerė ir architektė) ir Gianluca Racana („Zaha Hadid Architects“ vadovas).
Visus konkurso dalyvių darbus galite peržiūrėti čia.
