„Vidutinis būsto plotas Lietuvos miestuose siekia vos 57 kv. metrus (mažesnis yra tik Rumunijoje ir Latvijoje), kuomet ES vidurkis siekia 89 kv. metrus. Šiame kontekste nelabai gražiai atrodo vis dažniau pasirodantys reklaminiai straipsniai apie „mikro apartamentų“, „pusantro kambario butų“, „kolivingo“ (bendrabučių?) neva teikiamus privalumus, tokius kaip „aktyvų socialinį gyvenimą mėgstantiems žmonėms“, kurie į namus neva ateina „tik pernakvoti“, kuomet realiai esminiai tokio tipo būsto privalumai yra du: didesnė vieno kvadratinio metro kaina (palanku NT vystytojams, nes didėja pelno marža), mažesnė bendra buto kaina, tad toks butas yra patrauklus „investicijai“ t.y. nuomai*”, – rašo Ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio tinklo Facebook paskyroje.
Pasak eksperto, gyvenimui tokie butai nėra labai tinkami, nes yra akivaizdžiai per maži (ypač jei sulaukiama šeimos pagausėjimo), tad tokio tipo būstas turi likti ir liks tik nišinis segmentas (pvz. studentams, imigrantams, trumpalaikei nuomai ir pan.). Be to, augant Lietuvos gyventojų pajamų lygiui ir populiarėjant darbui iš namų, būsto kokybė (o taip pat ir jo dydis) vaidins vis svarbesnį vaidmenį, tad vidutinis būsto dydis Lietuvoje, tikėtina, augs, o ne mažės (pvz. kompaktiškų socializmo idėjos įkvėptų daugiabučių idėjos dar 1970-aisiasi atsisakiusioje Norvegijoje šiuo metu vidutinis būsto plotas miestuose yra du kartus didesnis nei Lietuvoje).
Specialistas rašo, kad Vakarų pasaulio šalyse vidutinis būsto dydis pastarąjį dešimtmetį yra linkęs kiek mažėti, tačiau tai dažniausiai vyksta ne dėl augančios mados gyventi mažuose butuose (madinga yra gyventi erdviuose loftuose, o ne mikro-apartamentuose), o dėl šių priežasčių:
- Mažėjančio būsto įperkamumo t.y. namų ūkių pajamų ir būsto kainų santykis daugelyje Vakarų pasaulio valstybių auga (ypač didžiuosiuose miestuose), tad gyventojai neįperka didesnio būsto (tuomet dažnai pasirenka nuomos alternatyvą, o nuomojamo būsto plotas ES šalyse yra vidutiniškai 20 kv. m. mažesnis nei vidurkis). Lietuvoje, priešingai, būsto įperkamumas gerėja, o nuoma nėra populiari.
- Augančio vienišų žmonių skaičiaus (dėl senstančios visuomenės, mažesnio vaikų skaičiaus), tačiau Lietuvoje gimstamumas yra didesnis nei ES vidurkis, o didžioji dalis senjorų gyvena ne miestuose, o kaimo vietovėse.
- Imigracijos, nes imigrantai, taupydami pinigus, gyvena itin prastomis sąlygomis, bet Lietuvoje imigrantų skaičius yra santykinai mažas.
„Be to, mažėjimas mažėjimui yra nelygus, kaip pavyzdžiui JAV pastarąjį dešimtmetį vidutinis naujai pastatytų butų plotas sumažėjo nuo 92 iki 87 kv. m. Palyginimui, Lietuvoje vidutinis naujai pastatytų butų plotas atitinkamu laikotarpiu sumažėjo nuo 63 kv. m. iki 60 kv. m. Ir nieko nuostabaus, turint omenyje, kad gausią lietuvių diasporą turinčioje Čikagoje vidutinė būsto kaina yra vos €1840 eur/kv.m., o Vilniuje – €1660 eur/kv. m. (priminsiu, kad vidutinis darbo užmokestis į rankas Čikagoje ir Vilniuje yra atitinkamai €3800 ir €900). Be abejo, mikro-apartamentai yra labia populiarūs Honkonge, kuriame vidutinė būsto kaina siekia net €17000 eur/kv.m. (o vidutinis darbo užmokestis – vos €2300). Ten vidutinis būsto plotas siekia vos apie 45 kvadratinius metrus – kažkur maždaug tarp Rumunijos ir Lietuvos…”, – dalinasi mintimis ekonomistas.
Nors parduodančių nekilnojamąjį turtą, skelbimuose galima rasti butų siekiančių vos 29 kv. m, ne visi vystytojai yra nusiteikę kurti ir palaikyti mini-butų burbulą. Vieno interviu metu NT bendrovės vadovas Eugenijus Zaremba pripažino, kad mažas butas negali būti mažesnis negu 40 kv. m ploto. „Žmogui reikia ne būti, o gyventi. Todėl mūsų bendrovės politika būsto atžvilgiu – patogumas, orus gyvenimas. Gyventi turi būti ir nebrangu, ir efektyvu, turi būti garantuotas geras aptarnavimas – visa, kas kuria gyvenimo kokybę. Žmogus galėtų oriai gyventi vieno kambario bute, kurio plotas yra ne mažesnis nei 40 kv. m. Tai yra butas su miegamojo erdve bei virtuvės-svetainės zona“, – pasakojo E. Zaremba.
*dažnai galutinė mažo būsto įsigijimo kaina yra didesnė, jei perkama tik su daline apdaila, nes mažo buto įrengimo kaštai tik nežymiai skiriasi nuo didesnio t.y. 80 kv. m. būsto įrengimo kaštai nėra dvigubai didesni nei nei 40 kv. m. (vos ~20% didesni), nes abu butai reikalauja panašaus masto fiksuotų investicijų į vonios kambarį, virtuvę ir t.t.
Daugiau skaitykite:
MAŽŲ BUTŲ ERA: TENDENCIJAS DIKTUOJA PRAKTINIAI SUMETIMAI AR MADA?
Asociatyvi nuotr.
