Pasak pakeitimų iniciatorių, esamos teisių gynimo priemonės yra nepakankamos – civilinio proceso tvarka nagrinėjamos bylos neužtikrina operatyvios ir veiksmingos autorių teisių apsaugos skaitmeninėje aplinkoje.

Kaip anksčiau yra sakiusi kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, didžiulis piratavimo mastas internete – nerimą keliantis faktas. „Lietuvoje veikia 350 nelegaliai platinančių autorių teisių turinį svetainių, kurių pajamos siekia per metus iki 15 mln. eurų, o jie nemoka mokesčių nei autoriams, nei valstybei“, – tvirtino L. Ruokytė-Jonsson.

Pagal naujas nuostatas kūrėjai, jų įgalioti asmenys ar kolektyvinio administravimo organizacijos, gindamos savo pažeistas teises, neteismine tvarka galės kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją (LRTK), prašydami taikyti privalomus nurodymus tarpininkams. Pavyzdžiui, prašyti, kad interneto prieigos paslaugų tiekėjai blokuotų kūrinių prieigą internete, jeigu būtų nustatyta, kad autorių teise saugomas turinys neteisėtai viešai skelbiamas ar prieinamas.

Nurodymus LRTK galės taikyti tik nustačiusi, kad išnaudoti visi neteisminiai autorių teisių gynimo būdai, ir gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo sankciją.

Įstatymo pakeitimais taip pat būtų tikslinamas 25 proc. nuo surinkto kompensacinio atlyginimo už tuščią laikmeną paskirstymo reglamentavimas. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą ši kompensacinio atlyginimo dalis buvo skiriama Kultūros ministerijos administruojamoms kūrybinės veiklos ir autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programoms. Pataisomis nuspręsta surinktų lėšų penktadalį skirti LRTK papildomoms funkcijoms vykdyti (teisių gynimo priemonėms finansuoti), likusią dalį paskirstyti lygiomis dalimis autorių teisių organizacijoms naujų teisių gynimo priemonių įgyvendinimui ir autorių teisių ir gretutinių teisių programai.

Skelbiama, kad už teisės akto pakeitimus balsavo 66 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė 13 parlamentarų.