Statant naujus ar renovuojant esamus statinius, viena svarbiausių užduočių – parinkti tinkamas šiltinimo medžiagas.
Neretai renovuojant daugiabučius gyvenamuosius namus gyventojai Lietuvoje pirmenybę teikia pigesnėms šiltinimo medžiagoms. Tačiau ar taip nepamirštamas žmonių saugumas? Juk apšiltinus vienomis izoliacinėmis medžiagomis ugnis gaisro metu plinta kur kas greičiau nei kitomis. Taigi, kilus gaisrui, žmonėms lieka mažiau galimybių išsigelbėti. Dar daugiau – vienos medžiagos degdamos skleidžia daugiau nuodingų dūmų nei kitos. O juk, kaip rodo statistika, net aštuoni iš dešimties žmonių gaisro metu žūsta būtent apsinuodiję nuodingais dūmais.
Labiausiai tinkamų izoliacinių medžiagų naudojimo svarbą imta akcentuoti po pernai Londone bokšte „Grenfell Tower“ įvykusios tragedijos, kai kilęs gaisras nusinešė 72 žmonių gyvybes. Neabejojama, kad tragediją lėmė renovacijos metu netinkamai parinktos šiltinimo medžiagos. Renovuojant naudota medžiaga „Celotex RS5000“, pagaminta iš poliuretano putų ir aliuminio folijos. Degdama ji išskiria nuodingus dūmus, kuriuose yra cianido. Teigiama, kad beveik visi žuvusieji mirė būtent apsinuodiję nuodingais dūmais. Be to, kaip parodė BS8414-2 testas, ši medžiaga galėjo būti naudojama tik vykdant projektus, kai medžiaga derinama su tam tikromis nedegiomis fasadų apdailos plokštėmis.
Kaip svarbu tinkamai parinkti medžiagas, parodė ir 2014 m. Kroatijos Zagrebo universiteto Civilinės inžinerijos fakulteto mokslininkų drauge su Kroatijos gaisrinės saugos asociacija HUZOP ir Europos gaisrinės saugos organizacija „Fire Safe Europe“ atliktas tyrimas.
Tyrėjai aiškinosi, kaip greitai gali išplisti ugnis skirtingo degumo klasių išorine tinkuojama sudėtine šiluminės izoliacijos sistema (ETICS) apšiltintais namų fasadais. Todėl Zagrebo universiteto Šiluminių tyrimų laboratorijoje buvo sumontuoti ir vienu metu padegti trys didžiuliai vienodos konstrukcijos fasadų fragmentai, padengti skirtingomis sertifikuotomis ETICS sistemomis.
Vieno fasado fragmentas buvo apšiltintas E degumo klasės polistireninio putplasčio (EPS) izoliacija, kitas – polistireninio putplasčio izoliacija su horizontaliu gaisro barjeru iš mineralinės vatos, trečiasis – A1 klasės izoliacija iš mineralinės vatos.
Tyrimas parodė, kad fasado fragmentas, apšiltintas EPS izoliacija, visiškai sudegė per 15 min. nuo padegimo pradžios. Be to, degdama medžiaga skleidė daug tirštų juodų dūmų. Tad tokia izoliacija apšiltintame name esantiems žmonėms gaisro metu grėstų uždusti, apsinuodijus nuodingais dūmais.
Antrojoje konstrukcijoje nedegios mineralinės vatos gaisro barjeras ugnį sulaikė 10 min., o pati sienos struktūra liko nepažeista.
Trečioji siena, dengta mineralinės vatos izoliacija, taip pat 10 min. sulaikė ugnį. Tačiau liepsnos apgaubė šią sieną nuodingais dūmais, kaip ir EPS izoliacija dengto fasado atveju.
„Bandymas parodė, kokį niokojantį poveikį gaisro metu gali turėti EPS izoliacija, o, apšiltinus fasadą nedegios mineralinės vatos izoliacija, žala būtų minimali ir ugnis neišplistų. Tai ypač svarbu, šiltinant tokius pastatus, kaip mokyklos ar ligoninės, kur svarbiausia yra saugi ir greita žmonių evakuacija“, – sakė viena iš tyrimo autorių Zagrebo universiteto Civilinės inžinerijos fakulteto profesorė Dubravka Bjegovič.
Kroatijos gaisrinės saugos asociacijos HUZOP atstovas Miodragas Drakuličius atkreipė dėmesį ir į dūmingumą: „Matėme, kaip, užsidegus fasadams, kyla labai didelė nuodingų dūmų grėsmė. Svarbu prisiminti, kad aštuoni iš dešimties žmonių gaisro metu žūsta būtent apsinuodiję nuodingais dūmais, o ne dėl liepsnų.“
Zagrebo miesto visuomeninio ugniagesių departamento atstovas Miroslavas Merčepas pastebėjo, kad, jeigu ugnis apglėbia degiomis medžiagomis dengtą fasadą, gaisro metu ant ugniagesių ir evakuojamų žmonių nuo pastato krenta labai karšti tirpstančių medžiagų „liepsnojantys“ lašai, keliantys grėsmę esantiesiems apačioje.
Siekdami apsaugoti nuo galimų tragedijų ateityje, naujausių statybinių medžiagų kūrėjai ir gamintojai ne tik atsižvelgia į tai, kad jų tiekiamos izoliacinės medžiagos pastatą apšiltintų, bet ir atitiktų aukščiausius gaisrinės saugos reikalavimus.
Štai Šveicarijos federalinėse medžiagų mokslo ir technologijų laboratorijose buvo sukurtos savaiminės izoliacijos plytos su mikroskopiniais burbulais. Jos padeda sumažinti darbų apimtis, sutaupyti pinigų ir atveria naujų architektūros galimybių, nes yra gerokai plonesnės už tradicines. Be to, išsiskiria geromis mechaninėmis ir šiluminėmis savybėmis, yra tinkamos daugiaaukščiams pastatams.
Kaip rašo interneto svetainė „Phys.org“, šveicarų sukurtų plytų pagrindą sudaro silikatas, o vidus susideda iš daugiau nei 90 % aerogelio. Tai – sparčiai statybų pramonėje populiarėjanti medžiaga, turinti išskirtinių termoizoliacinių savybių, ir, be to, nepaprastai lengva. Aerogelis – ypač veiksminga termoizoliacinė medžiaga, kuri beveik neįgeria drėgmės. Be to, tai – ekologiška, perdirbama, nenuodinga ir ugniai atspari medžiaga, galinti atlaikyti net iki 300 °C temperatūrą.
Šios izoliacinės plytos – tik vienas iš naujausių pastaruoju metu sukurtų statybos produktų, kuriems būdingos, be kita ko, ir puikios priešgaisrinės savybės. Neabejotina, kad greitai ypatingu atsparumu ugniai išsiskiriančių medžiagų rinkoje dar padaugės, nes, kaip parodė tragedija Londone, statant ar renovuojant pastatus, užtikrinti juose laiką leisiančių žmonių saugumą yra gyvybiškai svarbu. .
Efektyvaus pasirinkimo atoveiksmis – katastrofų prevencija
Modernėjant visuomenei ir daugumai darbų persikeliant į biurus ar kitas uždaras erdves, vis dažniau tenka susimąstyti apie objektų, kuriuose praleidžiame didžiąją dalį savo laiko, saugumą.
Europos Sąjungos statistikos duomenimis, per metus užfiksuojama apie 2 mln. gaisrų atvejų, pasiglemžiančių iki 4 tūkst. žmonių gyvybių ir paliekančių 70 tūkst. sužeistųjų. Bendri finansiniai nuostoliai dėl gaisrų siekia apie 126 mlrd. eurų kasmet. Tokia statistika verčia susimąstyti apie esamas statybos sektoriaus problemas ir rasti optimalius sprendimus, padėsiančius išvengti nelaimių.
Vis dėlto ieškodama efektyviausio įmanomo sprendimo ES kuria strategines ir veiksmo programas, pagal kurias sukurtos darbo grupės analizuoja gaisro atvejus įvairaus pobūdžio pastatuose, ieško metodų, mažinančių gaisro grėsmės tikimybę, ir teikia pasiūlymus atsakingoms institucijoms. Didelis dėmesys skiriamas tam, kaip įvairūs kompleksiniai gaisrinės saugos sprendimai taikomi pastatuose, diegiant tiek aktyvias, tiek pasyvias priemones, galinčias laiku informuoti apie kilusį pavojų ir mažinti gaisro plitimo riziką.
Pastatai statomi iš gausybės įvairių statybos produktų, kurie iš esmės labai skiriasi savo savybėmis, taip pat ir degumu (atsaku į ugnį). Statybos produktų degumas skirstomas į Euro klases, žymimas raidėmis A–F. Nedegios medžiagos ir gaminiai (A1 ir A2 klasės) staigiai neužsiliepsnoja, išsiskiria atsparumu ugniai ir aukštos temperatūros poveikiui, todėl kilus gaisrui žmonės spėja pasišalinti iš pastato. Saugiausiai A1 degumo klasei priskiriami gaminiai yra iš betono, metalo, taip pat į ją įtraukiami mineralinės vatos produktai. Visi žino, kad mediena degi, todėl ji ar jos gaminiai priskiriami D-s2, d0 klasei. Dažniausiai statybiniai polimeriniai produktai yra žemų (E, F) degumo klasių, nes gaminami naftos produktų žaliavų pagrindu. Beje, visame pasaulyje tokių produktų naudojimas statybos srityje pastaraisiais metais sparčiai didėja tiek šiltinimui, tiek ir apdailai.
Mūsų šalyje fasadams šiltinti naudojami polimeriniai produktai (tokie kaip: polistireninis putplastis (EPS), ekstruzinis polistirenas (XPS), poliuretano putos (PUR), poliizocianurato putos (PIR), fenolinis putplastis (FP) ir kt.) ir mineraliniai gaminiai (akmens arba stiklo vata). Kaip minėta, šios medžiagos skirtingai reaguoja į ugnį (liepsnos poveikį) ir priskiriamos skirtingoms degumo klasėms, kurios turi įtakos pastato atsparumo ugniai laipsniui. Pavyzdžiui, neapšiltintų gelžbetonio konstrukcijų daugiabučių namų atitvarų degumo klasė yra A1, o apšiltinus polimerinėmis termoizoliacinėmis medžiagomis ji žemėja iki B klasės. Taip, viena vertus, didindami pastato energinį efektyvumą (geresnės šiluminės savybės), mažiname jo gaisrinės saugos lygį.
Suomijos gaisrinės saugos ekspertų atliktas tyrimas parodė, kad 1976–2010 m. pastatytų pastatų išorines sienas papildomai apšiltinus skirtingomis termoizoliacinėmis medžiagomis iš esmės keičiasi gaisro apkrova grindų ploto vienetui (MJ/m2) pastatuose. Sienų sistemose su polimerinėmis šiltinimo medžiagomis gaisro apkrova pakilo iki 35 %, o su akmens vatos fasadų izoliacija didėjo 1,7 %.
Be to, praktika rodo, kad, kilus gaisrui, fasadai yra didesnės rizikos elementai. Akivaizdus to pavyzdys – praėjusiais metais sudegęs gyvenamasis namas „Grenfell Tower“ Londone, kur gaisras kilo dėl bute užsiliepsnojusio šaldytuvo ir staiga išplito fasadu. Reikia paminėti, kad fasadinių sistemų, susidedančių iš daug atskirų sluoksnių, degumui vertinti nėra tinkama dabar galiojanti klasifikacinė sistema, kai sudėtinės sistemos degumo pavojus vertinamas kaip ir tiriant pavienes medžiagas: bandymų metu deginami tik nedideli medžiagos fragmentai. Tad gauti rezultatai neatspindi medžiagos ypatybių, kilus tikram gaisrui. Todėl kai kuriose Europos Sąjungos šalyse (Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Austrijoje) tokios sistemos bandomos 5–8 m aukščio bandymų modeliuose, artimuose realiems statybos objektams.
Be to, ir daugelyje ES šalių, kur fasadams šiltinti naudojamos B ir žemesnių degumo klasių medžiagos, turi būti įrengti gaisro barjerai, vadinamosios juostos. Jų skaičius, išdėstymas priklauso nuo pastato aukščio ir termoizoliacinio sluoksnio storio.
Gaisro barjerų fasaduose įrengimo pradininkė – Vokietija. Jos priešgaisrinės saugos tarnybos išanalizavo daugelio pastatų gaisrų eigą ir nustatė, kad pastatuose, aukštesniuose kaip 22 m, gali būti naudojamos tik A1/A2 degumo klasių medžiagos. Pastatuose iki 22 m aukščio, kai įrengiamos tinkuojamosios termoizoliacinės sistemos, galima naudoti ir polimerines šiltinimo medžiagas (pavyzdžiui, polistireninio putplasčio (EPS) plokštes su degumą slopinančiais priedais, kurių degumo klasė E), tačiau privaloma įrengti gaisro plitimą ribojančias priemones, t. y.: juostas skirtinguose lygiuose, apvadus apie langus ir pan. Panašūs reikalavimai dėl gaisrą stabdančių juostų įrengimo taikomi ir Latvijoje, Estijoje, Slovakijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje, Vengrijoje, Čekijoje ir t. t. O Suomijoje nuo šių metų įsigaliojo dar griežtesni priešgaisriniai reikalavimai sienų fasadams – privaloma visas degiąsias medžiagas dengti nedegių medžiagų sluoksniais.
