Vandens tiltai, arba kitaip – akvedukai, yra nuostabūs civilinės inžinerijos kūriniai, panašūs į įprastus tiltus, tačiau leidžiantys tekėti vandeniui virš upių, slėnių, geležinkelių ir kelių.

Vienas akvedukas yra ir Lietuvoje. Tai – į Kultūros vertybių sąrašą įtrauktas Vilniaus savivaldybėje esantis Grigiškių akvedukas, kurį dar 1930 m. pastatė Grigiškių popieriaus fabriko savininkas inžinierius Grigas Kurecas. Pirminė jo paskirtis buvo tiekti Neries vandenį į popieriaus fabriką, kad srovė suktų hidroturbinas. Šis akvedukas – vienintelis Lietuvoje, tačiau pasaulyje jų esti daug ir vienas už kitą įspūdingesnių tiek savo konstrukcija, tiek dydžiu, tiek išvaizda.

Pateikiame jums 11 įspūdingų akvedukų, išsiskiriančiu savo dydžiu ir ilga istorija. Kai kurie jų buvo pastatyti dar XVII amžiuje.

Edstouno akvedukas

Tai ilgiausias ketaus akvedukas Jungtinėje Karalystėje ir vienas iš trijų akvedukų, priklausančių Stratfordo prie Eivono kanalui Vorikšyre. Pastatytas 1812–1816 m., jo ilgis – 114 metrų.

Iš esmės Edstouno akvedukas yra didelis geležinis lovys, kurį laiko 13 daugiau nei 6 metrų aukščio smailėjančių atramų, o jo viršus padengtas apdirbtu akmeniu. Įdomu tai, kad anksčiau kanalo šone buvo vamzdis, kuriuo lokomotyvai į bakus prisipildavo vandens.

Pontkisiltės akvedukas

Reksame, Velso grafystėje, esančiu Pontkisiltės akveduku virš Di upės slėnio teka Langoleno kanalo vanduo. Šis vandens kelias baigtas statyti 1805 m. ir yra ilgiausias akvedukas Didžiojoje Britanijoje bei aukščiausias vandens kelias pasaulyje.

Akveduko aukštis – 304 metrai, plotis – 3,3 metro, gylis – 1,6 metro. Pontkisiltės akvedukas ant jį laikančių stulpų pakyla 38 metrus virš upės ir yra architektūrinio paveldo objektas. Panašiai kaip kiti aprašomi akvedukai šis 18 akmeninių arkų ir ketaus statinys yra skirtas trumposioms įlankos valtims.

Pontkisiltės akveduką suprojektavo civilinės statybos inžinieriai Thomasas Telfordas ir Williamas Jessopas. Jis buvo įrengtas netoli XVIII a. buvusios Pontkisiltės kryžkelės – iš čia ir kilo šio vandens kelio pavadinimas.

Eivono akvedukas

1821 m. baigtas statyti Eivono akvedukas yra ilgiausias ir aukščiausias tokio tipo statinys Škotijoje bei antras pagal ilgį Jungtinėje Karalystėje. Jo ilgis – 246 metrai, plotis – 15 metrų, aukštis – 26 metrai. Akvedukas yra Škotijos mieste Linlitgou ir veda per Eivono upę. Juo teka Uniono kanalo vanduo.

Akveduką pastatė Hughas Bairdas ir Thomasas Telfordas. Tuo metu jis laikytas inovatyviausiu projektu. Dabar, keliaujant šiuo kanalu, galima tyrinėti Mjureivonsaido kaimo parką ir nuostabią supančią gamtą.

Besisukantis Bartono akvedukas

Akvedukas pastatytas 1894 m. ir yra vienintelis toks statinys pasaulyje. Beje, karalienės Viktorijos laikais jis laikytas sudėtingiausiu inžinerijos sprendimu.

Šis vandens kelias yra Didžiajame Mančesteryje ir sujungia Bridžvoterio kanalą su Mančesterio laivų kanalu. Modernus jo dizainas leidžia dideliems laivams praplaukti po juo, o mažiems plaukti vandens tiltu. Akveduko ilgis – 59 metrai, plotis – 5 metrai. Jį suprojektavo seras Edwardas Leaderas Williamsas, pastatė Derbio bendrovė „Andrew Handyside and Company“. Besisukantis akvedukas atidarytas 1894 m. ir vis dar yra naudojamas.

Brairo akvedukas

Šis akvedukas yra Briare, Prancūzijoje, ir kerta Luaros upę. Juo teka Luaros šoninio kanalo vanduo. Tai – antras ilgiausias naviguojamas akvedukas pasaulyje, pradėtas naudoti 1896 metais.

Jo ilgis – 662 metrai, plotis – 5,4 metro, gylis – 2,1 metro. Vandens tiltas buvo skirtas išspręsti pavojingai vandens lygio problemai, nukreipiant vandenį į Briaro kanalą. Akvedukas pastatytas ant 14 atramų, kurias sujungia viena plieninė sija. Visame statinyje telpa daugiau nei 13 tūkst. tonų vandens.

Magdeburgo vandens tiltas

Magdeburgo vandens tiltą Vokietijoje galima laikyti inžinerinio meistriškumo viršūne. 2003 m. per Elbės upę šalia Magdeburgo miesto nutiestas akvedukas yra ilgiausias vandens tiltas pasaulyje. Jo ilgis – 918 metrų, plotis – 34 metrai, o vandens gylis ant tilto – 4,25 metro. Virš sausumos šis tiltas iškilęs beveik 700 metrų ir kiek daugiau nei 200 metrų virš vandens.

Betoninis statinys buvo įrengtas, siekiant sujungti du svarbius Vokietijai laivybos kanalus. Juo laivai gali nuplaukti iš Vidurio Vokietijos kanalo į Elbės–Havelio kanalą. Anksčiau, norint patekti iš vieno į kitą, tekdavo daryti net 12 km lankstą ir įveikti du šliužus.

Įdomu tai, kad šio akveduko statyba planuota daugiau kaip 80 metų. Pirmąkart inžinieriai pradėjo galvoti, kaip sujungti du vandens kelius, dar 1919-aisiais. Tilto statyba prie Magdeburgo pradėta XX a. 4 deš., bet buvo pristabdyta Antrojo pasaulinio karo 1942 metais.

Vėliau Vokietiją padalijus į Rytų ir Vakarų, projektas sustabdytas neribotam laikui ir prie jo grįžta tik 1990 m., kai šalis vėl buvo suvienyta.

Pastatyti tiltą užtruko šešerius metus, šios statybos kainavo apie pusę milijardo eurų. Joms sunaudota 24 tūkst. metrinių tonų plieno ir 68 tūkst. kubinių metrų betono.

Haverudo akvedukas

Haverudo naviguojamas akvedukas Švedijoje šiandien laikomas vienu nuostabiausių inžinerijos laimėjimų. Jis buvo užbaigtas XIX a. 7 dešimtmetyje. Užbaigti akveduką tradiciniu šliuzu dėl vietinio dirvožemio ypatumų nebuvo galimybės, todėl panaudotas 30 metrų ilgio metalinis latakas, kertantis Dalslando krioklį.

Žiedinio kanalo akvedukas

Hofdorpo savivaldybėje esantis Žiedinio kanalo (ol. Ringvaart) akvedukas yra seniausias Nyderlanduose. Jis pastatytas 1961 m., o dvi jo naujos dalys baigtos 2006 metais. Dabar akveduko ilgis yra 1799 metrai. Ratu einantis kanalas apsupa Olandijos Hofdorpo savivaldybės teritoriją.

Veliuvės ežero akvedukas

Šis akvedukas sujungia žemyne esantį Harderveiką su Flevolandu – didžiausia dirbtine sala pasaulyje. Akveduko ilgis – 24 metrai, plotis – 18,8 metro, gylis – 3 metrai. Jis buvo baigtas statyti 2002 metais. Šiuo vandens keliu gali keliauti maži laivai. Taip pat abejose pusėse yra įrengti šaligatviai pėstiesiems. Po akveduku kasdien pravažiuoja 28 tūkst. automobilių.

Krabersgato navigacinis akvedukas

Olandijoje, šalia Enkheizeno, esantis Krabersgatas yra unikalus navigacinis akvedukas, iš abiejų galų uždaromas šliuzais. Jis sukonstruotas specialiame dambomis atitvertame 500 metrų ilgio ir 160 metrų pločio polderyje. Abiejuose šio navigacinio akveduko galuose esantys šliuzai yra 125 metrų ilgio ir 12,5 metro pločio. Jie pagaminti iš vandeniui atsparaus cemento ir sukonstruoti taip, kad jų nereikėtų prižiūrėti. Navigacinis akvedukas buvo atidarytas 2003 metais. Jo statybos kainavo 55 mln. eurų. Tai – vienintelis toks statinys pasaulyje.