Konkursas „Išmanusis miestas 8“ pristato dar vieną dalyvį. Kiekviena komanda papasakojo, kas jas įkvepia ir kaip įsivaizduoja ateities miestus. Tai padarė ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentė Margarita Akelaitytė, kuri pasirinko Radviliškio miesto pėsčiųjų tako ir Radvilų gatvėje esančio laisvalaikio ir pramogų parko teritorijos ir Radviliškio miesto stadiono prieigose esančių viešųjų erdvių sutvarkymo užduotį.
– Koks bus ateities miestas? Ar šiandien tai įmanoma tvirtai konkretizuoti?
– Ateities miestas ir bus ateities miestu. Miestas apskritai turi nuolat transformuotis, judėti, prisitaikyti ir reaguoti, nepaliaujamai žengti į priekį. Kaip augantis organizmas. Dabar ateities miestai modeliuojami atsižvelgiant į esamas globalines problemas – klimato kaitą, socialines nelygybes, taršą ir taip toliau.
Dabartinės strategijos – kol kas tik „bandymas“, galbūt ateityje reikės imtis kitokių strategijų, tada vėlgi keisis ateities miesto vizija. Dabar labai populiari biofilijos tema – „žalumas“ mieste. Šiuo atžvilgiu būtų galima teigti, kad Singapūras yra šiandienis ateities miestas, pasižymintis futuristinėmis organinėmis struktūromis, tokiomis kaip milžiniški grybai, stygstantys tarp parko medžių.
Kitu kampu pažiūrėjus į ateities miesto terminą – technologijų aspektas. Vis daugiau techninių galimybių spręsti tam tikras urbanistines problemas. Pavyzdžiui, Dubajuje jau sukurti policininkams skraidantys motociklai – gal ateityje ir mes skraidysime ir gatvių nebeliks? Galima ir tokia ateities miesto koncepcija. Nemanau, kad „ateities miestas“ yra apibrėžiamas terminas, tai tiesiog fantazija, spėliojimas ir bandymai.
– Kokie, Jūsų nuomone, aspektai miestą paverčia išmaniu? Ko iki „išmanumo“ trūksta Jūsų pasirinktai teritorijai?
– Mano nuomone, išmanus miestas yra įvairiapusiškai kokybiškas miestas. Kompaktiškas ir kartu erdvus, netaršus, išnaudojantis resursus ir savo potencialą, suteikiantis sveiko gyvenimo būdo galimybes savo gyventojams. Manau, tarpdiscipliniškumas yra svarbus aspektas išmaniam miestui – jis turi spręsti įvairius klausimus, turėti daug funkcijų. Radviliškio miesto teritorijai iki išmanumo pirmiausia trūksta vietos resursų ir potencialo išnaudojimo. Radviliškis – išsiskiriantis miestas, tampantis vis inovatyvesniu, tačiau dar turi nemažai galimybių tai labiau pabrėžti. Į tai ir orientuosiuosi.
– Kas Jus įkvepia kurti? Kaip, kada ir kur kyla originaliausios mintys?
– Manau, mane labiausiai įkvepia tiesos paieškos. Jeigu kažkas pasakė, kad turi būti vienaip ar kitaip, ar tai tikrai tiesa? Tad, jei pajuntu, kad kažkas ne taip, pradedu ieškoti savo tiesos. Apskritai, juk niekas nežino, kas iš tiesų yra teisinga ir kas ne, viskas yra tik spėliojimai, o su tuo visai įdomu pažaisti. Manau, tada, kai randasi prieštaravimų širdyje, ir kyla originaliausios mintys.
– Ar turite savo srities autoritetą, artimą stilių ar kryptį – į ką lygiuojatės kurdami?
– Iš lietuvių tikrai išskirčiau architektus A. Ambrasą ir A. Trimonį. Abu drąsūs architektai, kurių kūryba visuomet stipriai palies jausmus. Meno poveikis žiūrovui ir yra svarbiausias aspektas kūryboje, jis turi priversti susimąstyti, diskutuoti, nurimti ar net supykti. Na, o iš užsienio kūrėjų mane labai sudomino Axelis Vervoordtas.
Jis, būdamas minimalistas, pasirinko įdomų akcentą – istoriją. Šis sprendimas kiek netikėtas šiuolaikiniame dizaine, tačiau neapsakomai gražios estetikos, taip pat žadinančios emocijas. Yra ir įvairių kitų sričių menininkų, kurie mane įkvepia. Pati labiausiai žiūriu į tuos, kurie irgi prieštarauja ir ieško savo tiesos. Tai primena mano kūrybinį procesą. Matau, kad iš jų galiu daug išmokti.
– Kas Jus labiausiai sudomino pasirinktoje teritorijoje?
– Radviliškis savaime – labai įdomus miestas. Ir turiu galvoje ne tik gražias viešąsias erdves, bet ir pačią miesto audinio kompoziciją, kuri ir yra pagrindinis mano pasirinkimo aspektas. Miestas istoriškai linijine struktūra susiformavęs palei geležinkelį po truputį „sprogsta“ į šonus. Tai labai gražiai atsiskleidžia miesto kompozicijoje, kuri gali būti dar labiau paryškinta ir akcentuota, nes tai yra autentika, kurios nereikėtų paslėpti. Taip pat Radviliškis – labai drėgnas kraštas, o tai didelis potencialas ir resursas akcentuojant populiarią ateities miestų temą – biofiliją.
