Edvardas Žičkus i Amando Juškos, Karolio Bingelio nuotr.
Kasdien einame vis toliau, padarome daugiau, sukuriame moderniau.
„Lietuva nėra tik trys didieji miestai, kuriuose gera gyventi. Gera ir ten, kur nekrypsta valdžios, europinių pinigų ir žiniasklaidos akys“, – sako jau ketvirtus metus vykstančio projekto „Išmanusis miestas“ sumanytoja ir organizatorė, žurnalo „Structum“ leidėja Ignė Dutova.
Septynios šalies regionų savivaldybės – Lazdijų, Kelmės, Plungės, Radviliškio, Tauragės, Kėdainių ir Švenčionių – šiemet projekto rengėjams nurodė savo problemines zonas ir pakvietė „Išmanusis miestas IV“ dalyvaujančius architektūros, urbanistikos ir kūrybinių industrijų studentus rengti projektus, kaip būtų galima sutvarkyti ir atgaivinti jose esančias apleistas teritorijas. Trisdešimt komandų iš Lietuvos universitetų ir aukštųjų mokyklų šiemet darbų vertinimo komisijai iškėlė tikrai nelengvą užduotį išrinkti geriausius. Kompetentingi vertintojai – žinomi architektai, urbanistai, universitetų dėstytojai, nekilnojamojo turto, statybų rinkos bei savivaldybių atstovai – turėjo gerokai pasukti galvą. Projekte „Išmanusis miestas IV“ dalyvavo aukštųjų mokyklų studentai. Kaip pastebėjo komisija, dauguma studentų – antro kurso, nors jų parengti darbai prilygsta magistro diplomą turinčių architektų kūriniams.
„Valstybę kuria Tauta, o kiekvienas kūrėjas neturėtų pamiršti, kad kūryba turi būti veržli“, – sako Lietuvos Respublikos vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, cituodamas šalies Konstitucijoje įrašytus žodžius. Šiemet analogų šalyje neturintį projektą globojo net penkios ministerijos: be minėtosios, dar ir Aplinkos, Švietimo ir mokslo, Kultūros bei Susisiekimo ministerijos.
„Structum“ inicijuojamas projektas per visus veiklos metus sujungė 20 savivaldybių, kurioms, remiantis sukurtais projektais, buvo pasiūlyta atnaujinti daugiau nei 70 apleistų teritorijų. Juos rengė daugiau kaip 700 Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų. Jaunimo sukurtos išmaniojo miesto koncepcijos bus iš tikrųjų įgyvendintos atnaujinant šias savivaldybes. Įdomiausias konkurso „Išmanusis miestas“ aspektas – tikra tikimybė, kad geriausi ir išmaniausi teritorijų pritaikymo šiuolaikiniam gyvenimui studentų projektai bus įgyvendinti tikrovėje. Taip rengėjams žada projekte dalyvaujančios savivaldybės. Vadovaujantis studentų darbais, jau šiais metais bus pertvarkytas Elektrėnų atrakcionų parkas.
„Labai svarbu, kad kuriantis jaunimas suprastų, jog pastatai jų išmaniuosiuose miestuose liks daugeliui metų, todėl būtina kurti tvariai“, – kalba Jonas Sakalauskas, naujasis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas. Būtent šioje vietoje iškilmingai ir išdalyti šiųmečio projekto apdovanojimai. Vieta ceremonijai pasirinka neatsitiktinai. Kaip sako, I. Dutova, ateities miestai negali eiti pirmyn, neįvertindami praeities indėlio ateities kartoms. Jai antrino ir J. Sakalauskas, džiaugdamasis, kad „Išmanusis miestas“ iš Valdovų rūmų skliautų ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos erdvių šiemet persikėlė į naujai prasmingoms iniciatyvoms atsiveriantį ir ne tik melomanus kviečiantį save atrasti Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą. Beje, simboliškas sutapimas, kad šį ne tik mūsų šalyje garsų sostinės pastatą prieš gerus keturis dešimtmečius suprojektavo nė 30 metų neturėjusi architektė Elena Nijolė Bučiūtė. Šventės vietai ypatingumo suteikė garsiausio šalies floristo Manto Petruškevičiaus sukurtos gėlių ir dizaino kompozicijos.
Na, o jau tradiciniu tapusio projekto „Išmanusis miestas IV“ dalyviai šiemet stebino ne tik projektų gausa, bet ir jų pristatymu. Beje, vertinimo komisijai finalininkai savo darbus turėjo apsiginti likus vos porai valandų iki oficialių apdovanojimų. Projekto dalyvių darbai bus eksponuojami ir Lietuvos Respublikos Seime, įvairiose ministerijose bei verslo centruose.
Renginio dalyviai džiaugėsi, kad savo anūkams tikrai linkėtų augti tokioje išmanioje gimtinėje, kurią kūrė ne sotesnio kąsnio svetur išskubėję, o savo darbais keisti Lietuvos veidą pasiryžę studentai.
Ypatinga „Structum“ dovana svečiams tapo akordeono virtuozo Martyno Levickio koncertas. „Juk jis garsina Lietuvą visame pasaulyje, jis muziką perkėlė į visai kitą lygmenį“, – šypsosi „Išmanusis miestas“ idėjos autorė I. Dutova.
Generalinis projekto rėmėjas – intelektualių inžinerinių sprendimų kompanijos FIMA vadovas Vytautas Zinkevičius atkreipė dėmesį į Lietuvos 100-metį, kurio kontekste išmanieji studentų darbai įgauna dar didesnę prasmę.
„Išmanusis miestas IV“ nugalėtojai
I vieta – už geriausią architektūrinį projektavimą
Projektas „Daugiafunkcė sporto arena“, Tauragės r. sav., Tauragės m., Bernotiškės g. 11. Kauno technologijos universitetas. Projektą rengė: Karolis Vaikšnys, Šarūnas Mikelaitis, Mylita Samoškaitė, Tomas Celencevičius, Pijus Stankevičius, Eimantas Kascenskas. Projekto vadovas – architektas, doc. Gintaras Balčytis.
I vieta – už geriausią urbanistinę koncepciją
Projektas „Radviliškio miesto centrinės dalies viešųjų erdvių sutvarkymas bei daugiabučių gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų fasadų išraiškos pagerinimo (atnaujinimo) priemonių sukūrimas“. Kauno technologijos universitetas. Projektą rengė: Eimantė Jautakytė, Aistė Kundrotaitė, Gintarė Marozaitė, Vėjas Ogintas. Projekto vadovas – doc. Dalius Šarakauskas.
II vieta
Projektas „Hipodromo teritorija Butkelių rajone. Rekreacinis parkas“. Kauno technologijos universitetas. Projektą rengė: Benas Kalinauskas, Jonas Kaluina, Guoda Majauskaitė, Eglė Steponavičiūtė, Justas Barauskas, Tomas Paškauskas, Elvinas Setkauskas. Projekto vadovas – doc. Martynas Marozas.
III vieta
Projektas „Palankės tvenkinio teritorija ir jos prieigų sutvarkymas Plungėje“. Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Projektą rengė: Salomėja Lubytė, Neringa Dargvilaitė, Viktorija Ivickytė. Projekto vadovė – doc. dr. Dalia Dijokienė.
Specialiosios nominacijos
Apdovanojimas už išraiškingiausią architekto ambiciją atiteko komandai „Gyslotis“, kūrusiai projektą „Seno sausaslėnio dugnas, Kūnos aukštupys Švenčionyse“. Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Projektą rengė: Gabrielė Griušytė, Simonas Čaikauskas, Faustas Lasys. Projekto vadovai: prof. Sigitas Kuncevičius, doc. Darius Linartas.
Už geriausią idėją teikiama nominacija atiteko komandai, rengusiai projektą „Radviliškis. Radviliškio miesto centrinės dalies viešųjų erdvių sutvarkymas bei daugiabučių gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų fasadų išraiškos pagerinimo (atnaujinimo) priemonių sukūrimas“. Kauno technologijos universitetas. Projektą rengė: Eimantė Jautakytė, Aistė Kundrotaitė, Gintarė Marozaitė, Vėjas Ogintas. Projekto vadovas – doc. Dalius Šarakauskas.
SAMSUNG nominacija už „Inovatyvų ir žalią inžinerinį sprendimą“ atiteko KTU komandai „Protelum“.
DELFI skaitytojų sprendimu (balsavo daugiau nei 20 tūkst. internautų), specialusis prizas atiteko trims KTU komandos nariams, rengusiems projektą „Hipodromo teritorija Butkelių rajone. Rekreacinis parkas“. Rengėjai: Benas Kalinauskas, Jonas Kaluina, Guoda Majauskaitė, Eglė Steponavičiūtė, Justas Barauskas, Tomas Paškauskas, Elvinas Setkauskas.
GJENSIDIGE įsteigtu prizu džiaugėsi projekto „Palankės tvenkinio teritorija ir jos prieigų sutvarkymas Plungėje“ kūrėjai – Vilniaus Gedimino technikos universiteto komanda. Projektą rengė: Salomėja Lubytė, Neringa Dargvilaitė, Viktorija Ivickytė, Projekto vadovė – doc. dr. Dalia Dijokienė.
