vertino meistriškumą
Daugiau kaip šimtmetį veikianti šveicarų kompanija „Sika“, turinti atstovybes net 90 pasaulio šalių, sukūrė ne vieną gaminį, idealiai tinkamą naudoti ten, kur reikia specifinių sprendimų. Paveldo objektų konstrukcijoms sutvirtinti „Sika“ siūlo naudoti anglies pluošto gaminius: juostas „Sika CarboDur“ ir demblius „SikaWrap“. Šių sprendimų veiksmingumas patvirtintas ne tik moksliniais tyrimais, bet ir įrodytas praktiškai.
Prieš ketverius metus „Sika“ anglies pluošto gaminiais buvo sutvirtinta Šv. Mikalojaus bažnyčia Krokuvoje. Už šiai bažnyčiai pritaikytus sprendimus įmonė apdovanota prestižiniame konkurse „2013 m. apdovanojimai už išskirtinius betono remonto projektus“, kurį organizavo Amerikos asociacijos Tarptautinis betono renovacijos institutas. Istorinių pastatų restauravimo kategorijoje šiai įmonei skirtas aukščiausias apdovanojimas už meistriškumą.
Bažnyčia niokota ne kartą
Šv. Mikalojaus bažnyčia yra vienas seniausių Krokuvos statinių, paminėtas dar 1229 metais. Dėl įvairių istorinių negandų ir stichijų sukeltų nelaimių ši bažnyčia kelis kartus buvo smarkiai nuniokota. 1652 m. liepą dėl gausių kritulių smarkiai patvinus Vyslos upei bažnyčia buvo visiškai apsemta. Po ketverių metų per vadinamąjį Švedų tvaną Lenkiją užpuolę švedai sugriovė bažnyčią iki pat pamatų.
Po virtinės karų iš bažnyčios liko tik griuvėsiai, bet nuo XVII a. ji buvo laipsniškai atstatoma ir plečiama, kol galiausiai tapo barokine ir neobarokine trijų navų ir travėjų bazilika.
2009 m. Krokuvos technologijų universiteto ekspertai ištyrė originalią bažnyčios konstrukciją ir aptiko daugybinių struktūros pažeidimų, kuriuos nedelsiant reikėjo pašalinti. Kadangi bažnyčia buvo pastatyta ant įvairiais ankstesniais istoriniais laikotarpiais stovėjusių objektų liekanų ir nuolat plečiama, o daugialypė įvairiais etapais vykdyta pastato plėtra buvo nestabili, jai trūko erdvinio apibrėžtumo. Silpni priekinės bažnyčios sienos pamatai lėmė vertikalės nuokrypį. Be to, pastebėta atraminių sienų ir skliautų defektų. Tad objektą būtinai reikėjo sutvirtinti.
Medžiagos lieka nepastebimos
Šv. Mikalojaus bažnyčios restauravimas prasidėjo nuo pastato sutvirtinimo. Šiam tikslui parinkti mažo svorio, bet labai aukštais stiprumo parametrais išsiskiriantys „Sika“ anglies pluošto gaminiai, kurie nedidina stiprinamų elementų svorio ir matmenų. Dėl mažo skersmens ir gero sukibimo su epoksidiniais klijais šiuos gaminius lengva paslėpti po sutvirtinimo elementais, todėl po restauracijos jie lieka visiškai nepastebimi. Šie gaminiai yra nedidelio santykinio svorio, itin aukštų stiprumo parametrų ir tinkami tvirtinti komplikuotos geometrijos elementus: pakylas, stulpus, kolonas ir panašiai. Šios sistemos yra labai ekonomiškos – joms dengti nereikia jokių pakeliamųjų ar prispaudžiamųjų įrenginių, jos itin atsparios dėvėjimuisi. Sistemas galima dažyti neatlikus specialaus paviršiaus paruošimo.
Bažnyčiai restauruoti naudota anglies pluošto juostų sistema „Sika CarboDur“, skirta kolonoms, stulpams, mūrinėms konstrukcijoms, gniuždymo zonų paviršiaus tvirtinimo detalėms ir kitam sutvirtinimui, bei anglies pluošto klijuojamųjų demblių sistema „SikaWrap“. Abi sistemos idealiai tinka pastatams, kai padidėja jų leistinos apkrovos, atsiranda laikančiųjų elementų pažeidimų, pasikeičia konstrukcinės schemos arba yra projektavimo ir darbų atlikimo klaidų.
Ekonomiška ir patogu
Anglies pluošto juostos „Sika CarboDur“, kurių standartinis storis − 1,2 ir 1,5 mm, o plotis − 5, 8, 9 ir 10 cm, skirtos statybinių betoninių konstrukcijų tempimo zonoms sutvirtinti. Taikomos kartu su klijais „Sikadur 30“, šios juostos padidina betoninių konstrukcijų stiprį.
Kaip minėta, Šv. Mikalojaus bažnyčia Krokuvoje buvo laipsniškai plečiama, o „Sika CarboDur“ juostos idealiai tinka pastatams, prie kurių ilgainiui atsiranda papildomų priestatų. Ten, kur sudėtinga arba neįmanoma pritaikyti „Sika CarboDur“ juostų, naudotas patobulintas jų variantas – anglies pluošto dembliai „SikaWrap“, skirti kolonoms, stulpams, mūrinėms konstrukcijoms, gniuždymo zonų paviršių tvirtinamosioms detalėms ir kitoms konstrukcijoms sutvirtinti.
Anglies pluošto dembliais gelžbetonio ir medienos konstrukcijos tvirtinamos tuomet, kai pastatuose ar tiltuose yra didesnė eksploatacijos apkrova, pakitus dinaminėms konstrukcijų elementų apkrovoms. Ši medžiaga naudojama ir atsiradus laikančiųjų elementų pažeidimų.
„SikaWrap“ galima taikyti konstrukcijų lenkimo ir gniuždymo zonose. Tiksotropinės impregnuojamosios dervos suteikia galimybę šią medžiagą dengti ant vertikalių paviršių ir lubų. Ja galima sutvirtinti ir sudėtingų formų elementus (pakylas, stulpus, kolonas ir pan.).
Taikant šią sistemą labai pagerinamos konstrukcijos eksploatacijos sąlygos: sumažinama atšokimų galimybė, armatūros įtempimas ir plyšių plotis. Medžiaga gali ištaisyti ir konstrukcinės schemos pakeitimų padarinius (sienų, kolonų ir perdangų fragmentų šalinimą).
Kiti išgelbėti objektai
„Sika“ gaminiais rekonstruotas ne vienas Europos paveldo objektas. Tarp jų – Počajivo lavra Ukrainoje. XII a. pastatytame pravoslavų vienuolyne prieš dvejus metus „Sikafloor“ grupės medžiagomis buvo atnaujintas betonas ir grindų dangos, o „Sikaflex PRO-3“ medžiagomis užsandarinti įtrūkimai ir įbrėžimai. Taip pat planuota sutvirtinti statinį „Sika CarboDur“ sistema.
„Sika“ prisidėjo ir prie XI a. Graikijoje pastatyto Nea Moni vienuolyno rekonstrukcijos. XX a. pradžioje pastatas sutvirtintas plienu, kurį paveikė korozija. Gelbėjant pastatą naudoti antikoroziniai dažai „SikaCor“, sukibimo medžiaga ir antikorozinė danga „SikaTop Armatec 110 EpoCem“ bei antikorozinis gelžbetonio impregnantas „Sika FerroGard 903+“.
Renovuojant istorinį Noridžo pilies stogą Jungtinėje Karalystėje reikėjo, kad medžiagos būtų ne tik kokybiškos, bet ir nedarkytų estetinės objekto išvaizdos. Todėl buvo pasirinkta „Sarnafil“ technologija, padedanti atnaujinti renovuojamo stogo funkcionalumą ir spalvą.
Tvarkant XIII a. pastatytos Budapešto Dievo Motinos bažnyčios fasadą pasirinktas „Sikasil WS-355“ – silikoninis sandariklis, skirtas natūralaus akmens fasadams. O atnaujinant dar Romos imperijos laikais Prancūzijoje pastatyto Gardo tilto betoninį paviršių naudotas „Sika MonoTop“ vienakomponentis skiedinys ir elastinga, skysta, vandeniui nepralaidi poliuretano membrana „Sikalastic“.
