Dirbtinis intelektas keičia pasaulį ir užkariauja vis daugiau žmogaus veiklos sričių. Jis jau pakeitė kibernetinį saugumą, mediciną ir gamybą. Atėjo ir architektūros eilė, bet specialistai ramina – architektūros kūrybinė dalis kol kas tikrai liks žmogui. Tačiau, automatizavę pasikartojančius procesus, mes galime sutaupytą laiką investuoti į kūrybinius sprendimus
Dirbtinis intelektas – tai kompiuterinė sistema, kuri per ypač trumpą laiką gali apdoroti didžiulį kiekį informacijos, kas ypač svarbu architektūros srityje. Architektai, padedami dirbtinio intelekto per milisekundę galintys išanalizuoti tonas anksčiau sukurtų duomenų, siekdami patobulinti projektavimo procesą, gali daryti stebuklus.
PARAMETRINĖ ARCHITEKTŪRA
Naujos kompiuterinės technologijos veikia šiuolaikinę architektūrą ne tik apdorodamos didžiulius informacijos srautus, bet ir iškeldamos į pirmąjį planą parametrinę, arba algoritminę, architektūrą. Parametrinis projektavimas jau dešimtmetį egzistuoja kaip avangardinis dizainas. Tačiau šiandien dėl išvystytų technologijų algoritminė architektūra pretenduoja tapti pagrindiniu skaitmeninės epochos stiliumi.
Parametrinė architektūra – šiuolaikinių architektų slaptasis ginklas – tai dizaino sistema, sujungianti skulptūrą, matematiką ir architektūrą, leidžianti žaisti su pastato parametrais ir sukurti modelį, kuris išeina už įprastų formų ir konstrukcinių sprendimų ribų. Naudojamos parametrinio projektavimo programos, pavyzdžiui, „Grasshopper“, pasitelkia geometrinį programavimą su sudėtingais algoritmais, kurie leidžia pastatą pertvarkyti ir optimizuoti naujai iškilusiems poreikiams patenkinti.
„GYVI“ NAMAI
Pagrindinis architekto uždavinys yra ne tik įkūnyti savo fantazijos polėkį, bet ir atlikti užduotį, kurią jam kelia miesto planuotojai. Be tiesioginės funkcijos, pastatas turi atitikti ir ekologinius, efektyvaus išteklių naudojimo standartus. 2018 metais Rijadą (Saudo Arabija) papuošė garsios architektės Zahos Hadid kūrinys – Saudo Arabijos karaliaus Abdullah naftos studijų ir tyrimų centras (KAPSARC, angl. King Abdullah Petroleum Studies and Research Center). Šis architektūros perlas – gigantiška „gyva“ struktūra, kuri vėliau gali augti nepažeisdama bendro pastato vaizdo.
Modulinė konstrukcija susideda iš milžiniškų šešiabriaunių kristalo formos „ląstelių“ tinklo, kuris iškyla virš bendro smėlėto kraštovaizdžio. Pastatų fasadai turi porėtą struktūrą, užtikrinančią šviežio oro cirkuliaciją ir natūralų pastatų apšvietimą, be to, apsaugančią vidinę erdvę nuo kaitrių tiesioginių saulės spindulių ir stiprių vėjo gūsių.
Centras gavo LEED „platininį“ sertifikatą, kuris reiškia, kad struktūra naudoja energiją taupančias technologijas, turinčias minimalų neigiamą poveikį aplinkai. Daliniai energijos poreikiai patenkinami iš saulės kolektorių, sumontuotų ant konstrukcijos stogo. Centras taip pat turi antrinę vandens valymo sistemą. Nors Saudo Arabijos karaliaus Abdullah naftos studijų ir tyrimų centras puikiai demonstruoja, kaip gražiai galima subalansuoti kūrybinį polėkį, tvarų išteklių naudojimą ir kraštovaizdžio iššūkių sprendimą, pastatų kūrėjai žengia dar toliau.
Avangardiniai architektai siekia, kad pastatas ne tik stebintų ir sąveikautų su aplinka, bet ir reaguotų į aplinkos pokyčius savo pagrindiniais elementais, o ne sudėtingais ir brangiais techniniais prietaisais.
Puikus pavyzdys gali būti eksperimentinis biurų pastatas „Media-ICT“ su pripučiamu fasadu, pastatytas 2011 metais. Architektas Enricas Ruizas Geli’is pastatė „Media-ICT“ savo gimtajame mieste, Barselonoje. Pripažinto architektūros šedevro pagrindinė koncepcija aplinkos ir modernių technologijų sintezė. Išorinė biurų pastato konstrukcija padengta specialiu ETFE (angl. Ethylene tetrafluoroethylene) sluoksniu – inovatyviu skaidriu termoplastiku, kuris naudojamas kaip stiklo alternatyva. Jį sudaro teflonas, plėvelė ir folija. Šviesos jutikliai, sumontuoti trikampio formos oro kamerose, plečia arba suspaudžia kameras, atsižvelgdami į saulės spindulių intensyvumą, taip reguliuodami mikroklimatą ir šviesą patalpoje. Koreguodamas patalpų apšvietimą ir temperatūrą pastatas naudojasi savo „intelektu“. Pavyzdžiui, kai pastato fragmentui reikia šešėlio, „Media-ICT“ specialiu prietaisu užpildo šį fragmentą azoto debesiu, kuris neleidžia į patalpą patekti saulės spinduliams. Debesis susidaro per 30 minučių ir laikosi apie 3 valandas. Pastatas taip pat neleis, kad tuščiame kambaryje būtų įjungtos visos šviesos – šviestuvai įsijungia tik ten, kur yra žmogus.
Neįprastas kompleksas surinktas iš lengvųjų metalų konstrukcijų, kurios praktiškai kaba ore. Pasitelkus naujausias technologijas, kiekvienos lentjuostės svoris buvo kruopščiai apskaičiuotas ir sumažintas iki galimo minimumo. Todėl visa struktūra pasirodė esanti 70 % lengvesnė, o tai leido sutaupyti 1,5 mln. dolerių.
IŠMANIEJI MIESTAI
Tai tik keli pavyzdžiai, kaip gali atrodyti išmaniųjų miestų namai artimiausiu laiku. Dar daugiau – po kelerių metų miestai taps vieta, kur pastatai, išmanieji telefonai, automobiliai ir viešosios vietos bendraus tarpusavyje, kad pagerintų gyvenimo sąlygas, ribotų atliekų kiekį, padidintų saugumą ir mažintų eismą. Anksčiau architektams miesto planavimas buvo iš tikrųjų sudėtinga užduotis, kuriai atlikti reikėjo daug metų kruopštaus planavimo ir skaičiavimų. Šiandien dirbtinis intelektas šį procesą gerokai palengvina. Architektams liks idėjos kūrybos džiaugsmas, o visą modeliavimą, skaičiavimus, koregavimą atliks išmaniosios technologijos.
Reikia pripažinti, kad išmanieji miestai pradeda kurti naują technologijų ir pažangos erą per tai, kaip mes projektuojame, kaip statome ir pagaliau gyvename, kaip stengiamės kurti geresnius, tvaresnius miestus.
Terminas „Smart“ miestų kontekste neapsiriboja vien tik automatizuotų sistemų ir dirbtinio intelekto sąveika, bet nurodo ir būdą, kaip architektai bei miesto valdininkai sprendžia kylančius miesto gyvavimo iššūkius. Planuodami šiuolaikinius miestus ir atsižvelgdami į jų augimo tendencijas, architektai privalo išmanyti ne tik urbanistinį dizainą, architektūrą, bet ir ekonomikos augimo tendencijas, miesto tankumo ir zonavimo klausimus, kaip geriausiai sutvarkyti infrastruktūrą. Taip pat šiuolaikiniai architektai turi žinoti ir kultūrinį pagrindą, istoriją žmonių, kurie gyvena ir persikelia į šiuos miestus, tradicijas, kurioms jie atstovauja. Šios visuomenės vertybės yra gyvybiškai svarbios nustatant miesto vystymosi kryptį ir naujų technologijų pritaikymo galimybes.
Mes jau turime architektus, kurių darbai yra ženklas, kad miestas juda į ateitį: Zaha Hadid, Renzo Piano, Shigeru Ban. Nes šie ateities miestų pranašai įgyvendina savo vizijas būtent ten, kur yra paruoštas „dirvožemis“ – tinkama meninė, kultūrinė ir aplinkosauginė terpė. Šią terpę kuria žmonės – miesto gyventojai, suprantantys naujovių svarbą. Sudėtingiausias uždavinys, kurį reikia spręsti protingam miestui – architekto išradingumo ir socialinių, ekonominių bei ekologinių bazinių rėmų balansas. Geriausi pasaulio dizaineriai ir architektai yra ne tik puikūs menininkai, bet jie dar ir žino, kaip dirbti sudėtingomis kintančio miesto sąlygomis, išsaugant jo kultūrinį ir tradicinį savitumą.
ARCHITEKTAI KOSMOSE
Beje, šiuolaikinių technologijų galimybės leido architektams neapsiriboti vien tik Žemės planeta. Mūsų amžininkai yra įsitikinę, kad jau artimiausiu metu žmonės turės galimybę keliauti į kitas planetas. Tam, kad mums nereikėtų vargti ieškant būsto, pavyzdžiui, Marse, kompanija „Xiaomi“ ir dizainerių komanda iš architektūros studijos „Studio Open Architecture“ sukūrė „Mars Case“ – modulinio namo prototipą. Modulis gali perdirbti energiją, kad taupytų išteklius, ir yra lengvai surenkamas transportuoti. „Mars Case“ yra 2,4 x 2,4 x 2 m matmenų, turi natūralią energijos cirkuliaciją ir galimybę perdirbti atliekas. Architektų teigimu, namas galės grąžinti energiją, orą ir vandenį atgal į integruotą sistemą, apdorodamas šilumą, dujas, kondensatą ir kitus elektroninių prietaisų šalutinius produktus, taip sumažindamas sunaudojamus išteklius.
Visos modulio dalys, įskaitant gyvenamąsias, gali būti sulankstomos ir taip saugomos bei transportuojamos. Namą galima bus sinchronizuoti su technika „Xiaomi“ ir kontroliuoti išmaniuoju telefonu.
