Madride susidarė kebli situacija. Viena vertus Europos komisija grasina Ispanijai imtis teisinių veiksmų dėl Ispanijos oro kokybės direktyvų pažeidimų, kita vertus, naujasis regiono prezidentas Isabel Díaz Ayuso mano, kad automobilių spūstys ir visą parą zujančios gatvės yra regiono kultūrinio identiteto dalis. Vis dėlto, kairiesiems priklausanti miesto merė įsitikinusi, kad delsti negalima ir tas kažkas ką reiktų daryti palaikyti gyventojus, kurie, pagal apklausas, nori uždrausti automobilių eismą miesto centre. Kintamųjų daug, karštų diskusijų – dar daugiau, o laiko, kurio taip reikia, nėra.
Arthur Neslen (CNN korespondentas) rašo apie ispanų tikėjimą, kad netrukus vyksiančiuose partijos pirmininko rinkimuose bus išrinktas Isabel Díaz Ayuso. Jis nors ir pritaria, kad nemiegančios gatvės sukuria tam tikrą paslapties žavesį, būtina sumažinti miesto taršą, nes prasta oro kokybė reiškia prastą gyventojų sveikatą.
Jokių automobilių senamiestyje
Kairiųjų partijos pirmininkas José Luisas Martínezas-Almeida, kuris pirmasis pradėjo viešinti idėjas uždrausti autmobilių eismą tam tikrose miesto zonose, sakė, kad jeigu reikia rinktis – turistus traukiantis šurmulys ar gyventojų sveikata bei oro švara, jis renkasi šviežią orą. Todėl ragina automobiliams uždaryti ištisus miesto rajonus. Pirmasis taikinys – žinoma – miesto centras.
„Nemanau, kad eismo spūstys yra malonių patirčių priežastis Madride, bet tai yra mūsų miesto tapatumo ženklas, kad gatvė visada gyva. Srautas yra dalis Madrido gyvenimo, naktinis gyvenimas eina kartu su spūstimis“, – sako politikai.
Populiariausioje centrinėje Madrido dalyje automobilių apribojimas butų pirmas kartas, kad Europos Sąjungos narės sostinė ir vienas didžiausių Europos miestų visiškai įgyvendintų švaraus oro reformą.
Europos aplinkos agentūros duomenimis, kasmet dėl oro taršos mieste miršta apie 30 000 ispanų.
Praėjusį mėnesį Madrido centre beveik ketvirtadaliu buvo apribotas automobilių eismas, į aplinką išskiriamo azoto dioksido kiekis sumažėjo iki 38%. Palyginti su 2018 metais išmetamų teršalų kiekis sumažėjo beveik 50%.
Akcijos „Ecologists in Action“ atstovas spaudai Nuria Blázquez-Sánchez džiaugėsi, kad Madrido centrinėje dalyje oro kokybė pagerėjo daugiau nei buvo tikėtasi.
„Toks sėkmingas projektas turės rimtų pasekmių visuomenės sveikatai, ypač pažeidžiamų žmonių, pvz., Vaikų, nėščių moterų ir pagyvenusių žmonių sveikatai“, – sakė ji. Nepaslaptis ir tai, kad būtent šis projektas padėjo išsikovoti daugumą savivaldos rinkimuose.
Vejasi Barseloną
Su oro tarša yra priversti kovoti ir kitų miestų gyventojai. Vidutinė gyvenimo trukmė gerai ir negerai suprojektuotoje aplinkoje gali skirtis net iki 7,5 metų. Daugiau nei du trečdaliai planetos gyventojų gyvena tankiai urbanizuotose teritorijose.
Mathilde Marengo, australų-prancūzų-italų architektė, Katalonijos pažangiosios architektūros instituto fakulteto vadovė pristatė „Superblokus“ ir jų pritaikymą viešosiose erdvėse. Barselonoje įgyvendintas projektas leidžia net 60% gatvių grąžinti pėstiesiems. Idėja yra sujungti devynis namų blokus, sudarančius aikštę.
Pagal naująjį dizainą automobiliai, motociklai ir autobusai yra tik gatvėse, esančiose už blokų ribų, o privačios transporto priemonės turi dar daugiau apribojimų. Žmonės, kurie turi automobilį ir gyvena tik pėsčiųjų zonose, gali patekti į vidaus kelius, bet tik 10 kilometrų per valandą greičiu, taip sumažindami bendrą perkrovą ir mirtinų eismo įvykių tikimybę. Miesto planavimo požiūriu šis projektas suderintas su Europos Sąjungos rekomendacijomis. Šis požiūris skatina socialinę sąveiką ir ekologiško transporto pasirinkimą.
Aplinkos epidemiologijos agentūros atliktas tyrimas nustatė, kad praėjusiais metais buvo galima išvengti apie 1200 mirčių, jei Barselona būtų atitikusi Europos Sąjungos rekomenduojamus oro kokybės standartus. Tyrime paminėti 18 700 ligų, kurių metu galima išvengti astmos priepuolių, ir 12 100 ūminio bronchito ir 600 hospitalizacijų, susijusių su širdies ir kraujagyslių sutrikimais. Be to, miesto eismas yra atsakingas už padidėjusį triukšmo lygį, kuris pasiekė 61% aukštesnį lygį, nei įstatyme nustatyta.
Nauji dizainai bus įdiegti devyniose skirtingose Barselonos vietose, kurių apskaičiuota projekto vertė – 10 mln. EUR.
Paprasti ir dar paprastesni sprendimai
Tiesa, panašius projektus vysto ir kitos Europos Sąjungos narės. Dėl oro kokybės direktyvos rimtų problemų turėjo Londonas, todėl šiemet paskelbė, kad sukūrė ekologinę zoną (angl. „Ultra Low Emission Zone“) mieste. Visą parą, septynias dienas per savaitę į šią zoną galės atvažiuoti tik griežtus išmetamųjų teršalų standartus atitinkančios transporto priemonės. Kitų transporto priemonių savininkai arba privalės palikti automobilius prie įvažiavimo į šią zoną, arba sumokėti… ir sumokėti daug.
Pagal naujas taisykles, įsigaliojusias nuo balandžio 8 dienos, teršiančios transporto priemonės bus atgrasomos nuo patekimo į ULEZ zoną, nes už kiekvieną automobilį, furgoną ir motociklą kasdien teks sumokėti 12,50 svarų sterlingų (apie 14,50 eurų), o sunkvežimiams, mikro autobusams ir autobusams – £ 100 (116,03 eurų).
Šiuo metu apie 2 milijonus Londono gyventojų gyvena vietovėse, kuriose azoto dioksido lygis yra didesnis už Europos Sąjungos nustatytas ribas. Tikimasi, kad šios priemonės užtikrins, jog oro tarša atitiks teisinius reikalavimus per maždaug šešerius metus.
Šiuo remiamasi Londono „King’s College“ mokslininkų atliktos analizės duomenimis.
Toksiška oro sveikatos krizė kasmet sukelia tūkstančius ankstyvų mirčių. Miesto meras primena, kad oro tarša neproporcingai veikia mažiau pasiturinčius miesto gyventojus.
