2018 metų I pusmetį, palyginus su 2017 metų I pusmečiu, kontroliuojamų statybų sektoriaus įmonių deklaruojamos pajamos padidėjo 34 mln. eurų, o vidutinis darbo užmokestis per tą patį laikotarpį išaugo 15 procentų. Šiandien, rugsėjo 10 dieną, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) išplatino spaudai pranešimą, kuriame spėjama, kad šiuos pokyčius inicijavo griežtesnė kontrolė. Didinti kontrolę pradeda ir Aplinkos ministerija, siūlydama keisti Statybos įstatymą. Teikiamomis pataisomis siekiama įtvirtinti, kad visuomenė būtų informuojama apie statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, sudarant sąlygas bet kuriam visuomenės nariui stebėti statybos procesą ir įsitraukti jį į sprendimų priėmimą. Tikimasi, jog tai padėtų ginti savo teisę gyventi tinkamoje sveikatai bei gerovei aplinkoje.
Kontrolė griežtėja
Statybų sektorius šiais metais yra viena iš keturių VMI prioritetinių sričių, kuriai, siekiant sumažinti pajamų apskaitymo bei mokesčių vengimo mastą, skiriamas ypatingas dėmesys. Per 2018 metų septynis mėnesius VMI statybų įmonėse jau atliko 248 kontrolės veiksmus, kurių metu priskaičiuota daugiau kaip 1,18 mln. eurų papildomai mokėtinų mokesčių.
„Vienas dažniausių pažeidimų statybų įmonėse yra pajamų slėpimas, neišrašant sąskaitų už suteiktas paslaugas. Kontrolės veiksmų metu mokesčių mokėtojai papildomai išrašė sąskaitų daugiau nei milijonui eurų. Nustatyta atvejų, kai įmonės statybines medžiagas ir prekes vežė į objektus, kuriuose buvo vykdomi ar vykdyti statybos darbai, tačiau jos nesugebėjo pateikti atliekamų ar jau baigtų darbų dokumentų – sutarčių, išrašytų PVM sąskaitų faktūrų“, – apie bandymus nuslėpti mokesčių pasakoja VMI prie FM Kontrolės departamento direktorė Eglė Ramanauskienė.
Per pirmą šių metų pusmetį mokesčių inspekcija nustatė 26 nelegalaus darbo atvejus, įmonėms skirtos administracinės baudos. Statybos objektuose dirbantys žmonės neturėjo veiklos dokumentų, t.y. verslo liudijimų ar individualios veiklos pažymos, dirbo „ne pilną darbo dieną“ ar neapmokamų atostogų metu, o atlyginimai jiems buvo mokami vokeliuose.
„Pasitaikė ir tokių situacijų, kai įmonė sudaro darbuotojo nuomos sutartį su Ukrainoje registruotu mokesčių mokėtoju ir už suteiktą darbuotojo nuomos paslaugą bendrovei deklaruoja sumokanti 2 tūkst. eurų. Įdomu tai, kad už tą patį darbą sumokama kone penkiskart daugiau nei mokama darbo užmokesčio savo darbuotojams (įmonės darbuotojams mokamas 410 eurų atlyginimas). Už suteiktas paslaugas įmonė teigia atsiskaitanti grynais pinigais, dalį pervedanti banko pavedimu. Kyla pagrįstų įtarimų, kad gryni pinigai galiausiai nepasiekia Ukrainos darbuotojų nuomos bendrovės ir taip įmonėje atsiranda neoficialių pinigų mokėti darbo užmokestį vokeliuose saviems darbuotojams“, – pasakoja E. Ramanauskienė.
VMI akiratyje šiais metais iš viso atsidūrė 880 statybų sektoriaus įmonių. Iš jų apie 700 mokesčių mokėtojų, š. m. liepos pradžioje buvo išsiųsti laiškai, raginantys peržiūrėti pateiktų PVM deklaracijų duomenis. Laiškai minėtas įmones pasiekė dėl to, kad jų PVM atotrūkis, lyginant su kitų tą pačią veiklą vykdančių įmonių, yra ženkliai didesnis. Galimai rizikingi mokesčių mokėtojai taip pat yra kviečiami į VMI pokalbiams, jų prašoma pagrįsti veiklos rodiklius. Kai verslininkai nesugeba pagrįsti įmonės veiklos rodiklių ar įtarimus sukėlę rodikliai nepakinta – taikomos kontrolės procedūros.
VMI pažymi, kad per 2017 metus apie pažeidimus statybų sektoriuje iš gyventojų gauta daugiau nei 350 pranešimų. Gyventojus aktyvesniais būti ragina ir Aplinkos ministerija.
Keis Statybos įstatymą?
Seimas pradėjo svarstyti Statybos įstatymo pataisas, pagal, kurias statybą leidžiantis dokumentas būtų laikomas išduotu ir galiojančiu, kai apie jo išdavimą informuojama visuomenė, t. y. statybą leidžiantis dokumento duomenys yra pirmą kartą paskelbiami.
Šiuo metu Statybos įstatyme nėra įtvirtinta pareiga informuoti visuomenę apie statybą leidžiančių dokumentų išdavimą. „Statybos įstatyme nenustatyta, kokie duomenys ir dokumentai, išdavus statybą leidžiantį dokumentą, gali būti viešinami, kokius duomenis viešinti draudžiama ir kada viešinimas turi būti baigiamas. Todėl dažniausiai informacijos gavimas apie vykdomą statybą yra sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas, o tai apsunkina galimybę asmenims ginti savo teisėtus interesus“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.
Pasak projekto iniciatorių, siūlomais pakeitimais bus sukurtos galimybės visuomenei ginti teisę gyventi tinkamoje sveikatai ir gerovei aplinkoje, gaunant šios teisės įgyvendinimui būtiną informaciją apie statomus statinius.
Po pristatymo už teisės aktų pakeitimus balsavo 73 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 27 parlamentarai. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Aplinkos apsaugos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti spalio 9 dieną.
