Sklypo forma – iššūkis ir architektei, ir statybininkams
Statinį prieš daugiau nei aštuonerius metus projektavusi Kančo studijos architektė Gustė Kančaitė teigia, kad pastato forma buvo pritaikyta prie neįprastos pailgos sklypo formos: „Sklypas ne stačiakampis, sakyčiau, gal net kiaušinio formos, kylantis į kalno šlaitą. Statybos leidimas šiam pastatui buvo gautas 2009 metais. Šiuo metu pagal galiojančias normas toks aktyvus sklypo užstatymas nebūtų leistas. Kodėl tokia neįprasta pastato forma? Galiu pasakyti, kad pastato sienų linijos praktiškai sutampa su sklypo riba.“
Verslo centro Jonavos gatvėje architektė pastatui parinko raudonas klinkerio plytas – taip pritaikė modernų pastatą prie Kauno senamiesčio konteksto. Beje, visai šalia šio verslo centro stūkso aukšta kitam pastatui priklausanti raudonų plytų siena.
G. Kančaitė sako, kad techninis projektas stalčiuose gulėjo kone dešimtmetį. Tačiau kiek daugiau nei prieš metus sklypą nupirkę naujieji savininkai sparčiai griebėsi darbų. Nuo 2007 m. projektas pakito tik tiek, kad visas techninis aukštas buvo užkeltas ant stogo.
Verslo centro pirmasis aukštas įrengtas įstiklintas – jau žinoma, kad jame įsikurs parduotuvės.
Atsipūsti kviečiančios terasos ir nė vieno stataus kampo
Verslo centro langai išdėlioti netaisyklingai, kerta du aukštus arba yra išsikišę iš fasado. „Langai šį tūrį dar labiau susmulkina, nes vienas langas skirtas dviem aukštams. Šiame verslo centre pertvaros nėra aiškiai išreikštos, nėra tokios storos. Žvelgiant iš vidaus, langas yra tarsi iškąstas, tarsi ne toje vietoje, kur turėtų būti. Tai atkreipia dėmesį į tam tikrą aukštį. Manau, tokie langai padeda išsklaidyti monotoniją“, – pasakoja G. Kančaitė.
Verslo centro liftas, vestibiulis ir laiptinė įrengti stikliniame tarpe tarp dviejų korpusų. Ant stogo būsimiems pastato nuomininkams įrengtos terasos, nuo kurių atsiveria vaizdas į Nerį, Kauno senamiestį. Ant stogų įrengta ir mažosios architektūros elementų: suoliukų, žibintų, išklotas grindinys. „Darbuotojai ten galės prasiblaškyti, žvelgdami į senamiesčio panoramą“, – sako G. Kančaitė.
Kaip vieną didžiausių iššūkių dirbant su šiuo projektu architektė įvardija darbo tempą, greitį. Skamba keistai prisiminus, kad projektas nejudinamas gulėjo dešimtmetį, tačiau, nupūtus nuo jo dulkes, prasidėjo įtempti darbai.
„Dar vienas iššūkis – šiame objekte nėra nė vieno stataus kampo. Braižant brėžinius, net nėra prie ko prisirišti, kampo, nuo kurio galėtum pradėti“, – atskleidžia G. Kančaitė.
Davė pradžią biurų miesteliui?
Pašnekovė svarsto, kad nors projektas dešimt metų vėlavo pasirodyti, jis neatrodo pasenęs ar neatitinkantis kitų pastatų kaimynystės. Pastatui nenaudota tiek stiklo, kiek įprasta šiuo metu statant verslo centrus.
Priešais pastato įėjimą nuo Jonavos gatvės pusės planuojama pastatyti skulptūrą – šiuo metu kuriami jos eskizai. Anksčiau architektei savotišką siurrealistinį įspūdį kėlė visai šalia sustatyti suklypę mediniai sandėliukai, stovėję ant valstybinės žemės. Tačiau sandėliukų nuomos sutartis Kauno savivaldybėje nebuvo pratęsta, todėl savininkai juos nugriovė ir sutvarkė buvusią teritoriją.
Bendrovės „Realinija“, nusprendusios įsigyti šį sklypą su projektu, vadovas Kęstas Graužinis teigia, kad bendrovės strateginė kryptis – investuoti į miesto centre esančius gyvenamosios ir komercinės paskirties sklypus. „Dar prieš mums įsigyjant šį objektą, daug kas kalbėjo apie biuro patalpų Kaune trūkumą. Todėl pasvarstę nusprendėme įsigyti sklypą Jonavos gatvėje ir buvome vieni pirmųjų šioje vietoje pradėję vystyti biurų pastato projektą. Šiandien atrodo, kad sprendimas buvo teisingas – pradeda formuotis savotiškas verslo centrų klasteris. Priešais „Prismą“ stato „YIT Kausta“. Matome, kad ši vieta taps patraukli“, – viliasi jis.
Suklypusių sandėliukų savininkai suprato, kad metas susitvarkyti
Šiuo metu bendrovė daugiausia užklausų dėl nuomos sulaukia iš informacinių technologijų bendrovių. Dalis patalpų jau išnuomota. Savininkai paliko beveik prieš dešimtmetį suprojektuoto pastato vaizdą, nes jis ir po šio laikotarpio atrodė gana moderniai. Tačiau suplanuotas inžinerines sistemas keitė naujausiomis, moderniausiomis rinkoje. „Inžinerinės sistemos, pertvarų sistema, pakeliamųjų grindų sistema – nieko geriau sugalvoti šiandien nepavyktų, padarėme tikrai modernų biurų pastatą“, – sako bendrovės „Realinija“ vadovas.
Pats K. Graužinis nusprendė ant pastato stogo įrengti naudojamas terasas: trikampė trečiojo aukšto terasa bus skirta visiems nuomininkams, o teisę naudotis penktojo aukšto terasa gaus tik jame patalpas išsinuomojusi bendrovė.
Paklaustas apie kiek apsileidusius kaimynus, K. Graužinis teigia, kad dažniausiai, naujam stambiam projektui įsikūrus konkrečioje vietoje, pradeda gražėti ir aplinkiniai sklypai. Bendrovė savo nauju projektu tokius pokyčius jau inicijavo ir Vingrių gatvėje Vilniuje. Jos vadovas džiaugiasi, kad suklypusių sandėliukų verslo centro Jonavos g. 30 jau nebeliko – patys žmonės juos nugriovė ir sutvarkė visas atliekas.
Darbų pradžia – kartu su archeologais
Šiame projekte statybos valdytojais ir techniniais prižiūrėtojais dirbusios „Taem Group“ rinkodaros direktorius Virginijus Palubinskas sako, kad sutilpti su visa statybos įranga į ankštą statybų aikštelę ir sukoordinuoti daugiau nei 40 rangovų darbą buvo nemenkas iššūkis.
„Be to, ir pats objektas ne koks stačiakampis pastatas: buvo ir architektūriškai, ir konstrukciškai sudėtingų vietų. Iššūkių kėlė ir reljefas – sklypas eina į kalną, mūsų pastatas šiek tiek „įsikasa“ į žemę. Reikėjo sudėtingų sprendimų, kad iškasta duobė neužgriūtų, kad nesukeltume rizikos aplinkinių namų gyventojams. Taip pat reikėjo atlikti archeologinius tyrimus (pastatas stovi senamiesčio zonoje). Didžiąją dalį teritorijos reikėjo iškasti rankomis ir patyrinėti, kas ten yra vertingo“, – prisimena V. Palubinskas.
Bendrovei „Požeminių linijų statyba“ šiam verslo centrui tiesiant požemines komunikacijas, taip pat teko prisiderinti prie archeologų. „Iššūkiai (kaip visada, dirbant senamiestyje) – tai darbas kartu su archeologais, kai reikia kasinėti atsargiai ir tikrinti kiekvieną sluoksnį. Bet nieko įdomaus neradome, – teigia „Požeminių linijų statybos“ darbų vadovas Tadas Matulevičius. – Lietaus nuotekas įrengėme uždaru būdu, tad nesklandumų nebuvo.“
Panaudojo naują pamatų medžiagą
Pagal senąjį projektą sklypo užstatymo plotas kai kuriose vietose sutapo su sklypo ribomis. Tad visi dirbusieji su pamatais ar šalia jų pripažino – buvo tikrai ankšta. „Iš tiesų buvo sudėtinga patogiai organizuoti statybą. Mus gelbėjo tai, kad tam pačiam savininkui priklausė ir gretimas sklypas. Taigi statybinius vagonėlius ir techniką galėjome susistatyti jame“, – sako „Taem Group“ rinkodaros direktorius V. Palubinskas.
Jam antrina ir bendrovės „Tilsta“, įrengusios šio pastato pamatus, direktorius Gediminas Gribulis: „Iš vienos pusės stovėjo siena, kurią mes turėjome išsaugoti, kitoje pusėje, jau ant šlaito, – gyvenamasis namas, kurį taip pat turėjome apeiti. Tačiau įmonėje turime projektavimo skyrių, todėl pasidarėme trimatį pamatų modelį. Galėjome jau vietoje apžiūrėti vizualizaciją, pasitarti, ką daryti. Pripažįstu – projektas buvo įdomesnis, kitoks, tačiau sunkumų tai nesukėlė.“
Pašnekovo teigimu, Jonavos g. 30 objekte visi gręžtiniai pamatai (atraminių sienų, pamatai po kolonomis, rostverkais) suprojektuoti CFA tipo. „Šio tipo gręžtiniai pamatai naudojami ten, kur yra sudėtinga geologija (pasirinkus šį būdą, galima lengvai įrengti pamatus grunte, kuriame yra vandens ir (arba) gruntas yra silpnas). Toks būdas pasirinktas ir šiame objekte“, – teigia G. Gribulis.
Bendrovės direktorius pasakoja, kad įrengiant atramines sienas buvo naudojamas bentonitinis kilimas, leidžiantis sustabdyti vandens pratekėjimą (veikia kaip hidroizoliacija). Bentonitas Lietuvoje naudojamas tik trejus ar ketverius metus.
„Todėl mums buvo iššūkis įrengti šią konstrukciją kuo geriau, su medžiagos tiekėjais išspręsti trūkumus, kad juos būtų galima pašalinti ir ateityje, dirbant kituose objektuose. Pats objektas buvo sudėtingas, tačiau užbaigtas pagal grafiką. Visus pamatus pavyko įrengti per du su puse mėnesio, – teigia bendrovės „Tilsta“ direktorius. – Objekto sudėtingumas ir trumpas terminas leido mums, kaip tiltų statybos įmonei „Tilsta“, patvirtinti, kad galime kokybiškai ir laiku įgyvendinti sudėtingiausius inžinerinius sprendimus.“
Dirbant teko spraustis į mažą erdvę
Bendrovė „Daistatus“ projekte įrengė sutapdintus plokščiuosius stogus ir eksploatuojamus stogus virš automobilių saugyklos.
V. Palubinskas prisimena, kad padidinti ant stogų įrengiamų terasų plotą būsimų nuomininkų laisvalaikiui nuspręsta, vos prieš pradedant verslo centro statybas.
Mažoji bendrija „Mureka“ objekte atliko statinio laikančiųjų ir pertvarinių mūro konstrukcijų įrengimo bei vidaus tinkavimo darbus. Objektas buvo mūrijamas iš „Fibo“ blokų
„Projektas tikrai išskirtinis, todėl mums buvo malonu prie tokio projekto prisidėti savo darbais. Visiems statybos dalyviams pavyko sklandžiai bendradarbiauti, todėl ir darbai vyko gana greitai. Mūrijimo ir tinkavimo darbai užtruko keturis mėnesius“, – sako bendrovės „Mureka“ direktorius Artūras Kornikas.
Statybos valdytojų „Taem Group“ rinkodaros direktorius V. Palubinskas pabrėžia, kad objekte įrengtos modulinės pertvaros, todėl, pasikeitus nuomininkams, vidaus išdėstymą galima lengvai transformuoti. Verslo centre išklota kiliminė danga, padaryta visa galutinė apdaila – tereikia atsivežti savo baldus.
Bendrovė „Mensis“ šiame objekte įrengė vidaus inžinerines sistemas, išskyrus elektros darbus, apsauginę ir gaisrinę signalizaciją. Šios bendrovės dėka būsimi verslo centro darbuotojai kas valandą gaus 13 tūkstančių kubinių metrų šviežio, išvalyto, pašildyto arba atvėsinto oro. Tam reikėjo nutiesti 1,5 kilometro ortakių, 1,3 kilometro vario vamzdžių ir įrengti 78 prietaisus šalčiui perduoti. Kad darbuotojai vėsiomis dienomis nešaltų, įrengta 130 šildymo prietaisų (iš viso 0,7 MW galingumo). Karštam vandeniui ir šilumai tiekti nutiesta 3,6 kilometro vandentiekio ir šildymo vamzdyno. Dar beveik kilometras – nuotekų vamzdyno. Įrengti 44 santechnikos prietaisai ir nutiesta 1,5 kilometro laidų tam, kad visą šią sudėtingą sistemą būtų galima lengvai valdyti.
„Šie skaičiai yra tik keli techniniai parametrai objekto, kuriame montuodami vidaus inžinerines sistemas mes galvojome ne vien apie technines detales, bet ir apie pačius moderniausius ir pažangiausius technologinius sprendimus. Kad jie tarnautų žmonėms, kurie naudosis šiuo pastatu ilgus metus. Vykdydami darbus daug dėmesio skyrėme naudojamų medžiagų, įrenginių ir vykdomų darbų kokybei, kad sistemos džiugintų net ir tuos darbuotojus, kurie jas sistemas aptarnaus: kad būtų nesudėtinga jas prižiūrėti, reikalui esant – keisti,“ – sakė bendrovės direktorius Mindaugas Markevičius.
Verslo centre sumontuotos šiuolaikiškiausios pastato valdymo sistemos užtikrina lengvą ir patogu inžinerinių sistemų valdymą, bei energetinių resursų panaudojimą, apskaitymą, bei administravimą;
„Džiaugiamės ir didžiuojamės galėdami perduoti visas savo žinias ir patirtį, kurią panaudojome vykdydami darbus šiame šiuolaikiškame biurų pastate, kuris išsiskiria savo architektūriniais, dizaino ir techniniais sprendimais, – sakė bendrovės „Mensis“ vadovas. – Tikimės, kad ne tik įgyvendinome, bet ir viršijome pastato užsakovo, projektuotojų, būsimų jo naudotojų lūkesčius. Tikimės, kad tai ateityje mūsų kompaniją paskatins imtis dar sudėtingesnių ir ambicingesnių projektų“.
Suplanuotas keliolikai smulkių nuomininkų
Apie energiškai efektyvią vėsinimo sistemą „Samsung DVM S“ pasakojo šio gamintojo atstovas, ŠVOK technikos vadovas Baltijos šalims Rimvydas Breskis: „Pagrindinė sistemos „Samsung DVM S“ funkcija – patenkinti pastato vėsinimo poreikį ir užtikrinti optimalų bei komfortišką mikroklimatą verslo centro patalpose. Vienas iš „Samsung DVM S“ pranašumų yra universalumas – įdiegus vieną inžinerinę sistemą verslo centre, ją galima panaudoti ne tik vėsinimui, bet ir patalpų šildymui šaltuoju sezonu.“
Objektas buvo pastatytas kiek daugiau nei per metus. Planuojama, kad maždaug po šių Joninių galės įsikraustyti pirmieji nuomininkai.
Šiuo metu „Taem Group“ taip pat bendrauja su nuomininkais, kad jie gautų tokias patalpas, kokių pageidauja, ir jos būtų reikiamai suplanuotos. Objektas turi apie 2 500 m2 nuomojamo ploto, manoma, kad čia įsikurs 14–15 nuomininkų. „Savininkai iš pat pradžių suplanavo, kad pastatą išnuomos ne vienam stambiam nuomininkui, o keletui ar keliolikai. Realiai šis verslo centras yra suskirstytas į daug nedidelių biurų“, – sako V. Palubinskas.
Tam, kad nereikėtų biuruose įrenginėti įvairių elektros stotelių, stulpelių, šiame pastate įrengtos naujoviškos pakeliamosios grindys. Dėl to nuomininkai gali lengvai perplanuoti darbo vietas, elektros instaliaciją, įsikurti kitur ir toliau dirbti įsijungę visus reikiamus elektros prietaisus kitoje vietoje.
„Sukeitus grindų plokštes, galima keisti ir elektros instaliacijos vietas. Sprendimas įrengti tokias grindis buvo brangesnis, nei numatyta pirminiame projekte, tačiau siekėme funkcionalumo bei patogumo ir pastato savininkui, ir būsimiems nuomininkams“, – sako „Taem Group“ rinkodaros direktorius.
Su senamiesčiu susieja raudonos plytos
Verslo centras pritaikytas prie šiuolaikinio darbuotojo poreikių – įrengtos elektromobilių įkrovimo stotelės, specialūs stovai pasidėti dviračiams jais atvykus į darbą. Požeminiame garaže įrengta automobilio numerių nuskaitymo įranga, kad verslo centro darbuotojams įvažiuojant nereikėtų jokių pultelių.
V. Palubinskas atkreipia dėmesį, kad daug grožio ir išskirtinumo objektui suteikia klinkerio plytelės – jos panaudotos ne tik apvalių formų fasadams, bet ir vidaus apdailai.
„Toks sprendimas gana retas – dažniau verslo centrams ieškomi pigesni fasado ir vidaus apdailos sprendimai. Tačiau šiuo atveju architektai sugebėjo šiuolaikiškas verslo centro formas išradingai priderinti prie senamiesčio paveldo“, – teigia V. Palubinskas.
Plytelės fasadui įsigytos iš bendrovės „Wienerberger“. Bendrovės pardavimų atstovas Lietuvoje Tomas Sabaitis sako, kad tokio tipo klinkerio plytelės dažniau naudojamos gyvenamuosiuose ar daugiabučiuose namuose.
„Tai plytelės „Catalunya“, jos yra sendintos, vadinamojo rankų darbo, ir savo išvaizda stipriai skiriasi nuo tų štampuotų vienodų klinkerio plytelių, – pabrėžia T. Sabaitis. – Šios plytelės išsiskiria savo faktūra, spalvų gama. Jos nebijo jokio aplinkos poveikio – tai labai ilgalaikis produktas, atsparus šalčiui.“
Šio tipo plytelės gaminamos unikaliai suformuotą keraminį pagrindą (plytą) išdegant daugiau nei 1 100 °C temperatūroje. Vėliau nuo plytos atpjaunamos mažesnio formato plytelės – dėl šios priežasties sudėtinga būtų rasti dvi identiškas plyteles, jose išlieka skirtingi raštai ir faktūra.
„Objekte suklijuota apie 145 000 plytelių ir duodu žodį, kad tarp jų nerasite dviejų vienodų“, – sako T. Sabaitis.
Gamintojas „Wienerberger“ tokio tipo plytelių turi daugiau nei 1 000 spalvų ir atspalvių. Šiuo atveju plytelės buvo tarsi su nudegintais ruožais. Rinkdamasi rausvą plytelių spalvą, architektė G. Kančaitė taip pat parinko ir mažesnį jų formatą, vadinamąjį olandiško tipo.
