„Pasaulinė pašto rinka – labai dinamiška, reaguojanti į kasmet kintančius vartotojų įpročius ir poreikius, tad pašto operatoriai privalo prie jų prisitaikyti. Sparčiai didėjant daiktų siuntimo apimtims, keičiasi pašto paslaugų teikimo organizavimo principai ir pobūdis, o tuo pačiu – ir reikalavimai pašto patalpų išplanavimui, jų saugumui, klientų aptarnavimo įrangai ir potyriams bei darbuotojų darbo sąlygoms. Įvertinę šiuos pokyčius ir naują tendenciją, kad miestuose gyventojai noriai kuriasi toliau nuo centro, modernius, kompaktiškus pašto skyrius planuojame įrengti ten, kur yra didžiausia mūsų klientų koncentracija – taip vadinamuose „miegamuosiuose rajonuose“. Dideles, sunkiai pašto reikmėms pritaikomas patalpas keičiame mažesnėmis, tačiau įrengtas šiuolaikiškai ir ten, kur mūsų klientui yra patogiausia – prie jo namų“,  – sako Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė.

Pasak jos, pašto patalpų Kaune modernizavimui ir įrengimui iki šių metų pabaigos skirta daugiau nei 0,6 mln. Eur – už juos šiame mieste bus atidaryti 5 naujos koncepcijos Lietuvos pašto skyriai.

Dėmesys Kauno centriniam paštui

Šiemet liepos mėnesį, Vyriausybė paskelbė Kauno centrinio pašto rūmus kultūros paminklu, taip siekiama pardavus šį pastatą palikti jį atvirą visuomenei.

Šiemet premjeras Saulius Skvernelis per Vyriausybės posėdį paragino greičiau priimti sprendimus dėl pastato ateities, „kad nepadarytume (…) dar vieno pastato vaiduoklio“. Jis svarstė, kad sutvarkius patalpas čia galėtų atsirasti maitinimo, apgyvendinimo įstaiga ar muziejus.

1932 m. atidarytas garsaus architekto Felikso Vizbaro projektuotas Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių.

Jis reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu pobūdžiu, tapęs vienu ryškiausių architektūrinių laikinosios sostinės akcentų.

Pripažintas Europos paveldas

2015 m. Europos Komisija Kauno modernizmo statiniams, tarp jų ir centriniam paštui, suteikė Europos paveldo ženklą. Siekiama, kad Kauno modernizmo architektūra būtų įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Kauno centrinio pašto pastato likimu susirūpinta, kai sausio viduryje čia įvyko vandentiekio avarija, dėl jos buvo užlieta dalis patalpų. Vėliau pašto sienos dar kartą sudrėko testuojant vandentiekio sistemą ir ieškant daugiau gedimų.

Kilus pasipiktinimui dėl netinkamai prižiūrimo išskirtinės architektūros pastato, Lietuvos paštas siūlė Kauno centrinio pašto rūmus parduoti, tačiau dalis kauniečių tam prieštaravo, ragindami valstybę susirūpinti nacionaliniu lygmeniu svarbiu objektu ir pasirūpinti jo atgaivinimu.

Lietuvos pašto informacija. Kauno miesto muziejaus nuotr. (nuotr. Kauno centrinis paštas tarpukariu).