KILD architektų ir projektavimo įmonės TEC Infrastructure projektas „Užvingio salos tiltas” paskelbtas pėsčiųjų tilto per Neries upę nuo Vingio parko iki Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo” teritorijos Vilniuje architektūrinio projekto konkurso nugalėtoju. Kaip gimė ši idėja ir ko laukti vilniečiams bei sostinės svečiams?

„Tilto idėją kildinome iš urbanistinių motyvų, o kurdami analizavome medžiagą iš šiandienos ir archyvų, padėjusią geriau suprasti konkurso kontekstą – urbanistinį, gamtinį ir kultūrinį. Šis projektas reflektuoja funkcinius esamos situacijos poreikius, kuria naują tapatybę, reaguodamas į istorines šios vietos ypatybes”, – teigia vienas iš projektų autorių architektas Petras Išora.

TEC Infrastructure projektų vadovas, „Užvingio salos tilto” projektuotojas Vilius Karieta priduria, kad šio projekto sėkmės raktas – tai išsami vietovės, paskirties ir bendro konteksto analizė, apimanti ne tik gamtinius, istorinius, bet ir įgyvendinimo bei eksploatavimo aspektus, analogų neturinti architektūrinė idėja, atkurianti istorinę Užvingio salą kaip papildomą viešąją erdvę – parką, praplečiantį žaliąsias miesto zonas.

Atkurta istorija

Lygindami istorinę medžiagą su dabartine situacija, projekto autoriai atrado, jog šioje vietoje, dabartiniame dešiniajame upės krante iki XIX a. pab. – XX a. pr. buvo Užvingio sala. Tai vietiškai charakteringa Neries slėnio dalis priešais buvusį Jėzuitų kompleksą (dabar VU Botanikos sodas) kitoje upės pusėje, Vingio parko žemutinėje terasoje. Kartu šie objektai užfiksuoti garsiame J. K. Vilčinskio „Vilniaus albume”, XIX a. ansambliškai vaizduojančiame salos ir Jėzuitų rūmų peizažą. Gali būti, kad sala pranyko natūraliai prisišliedama prie kranto.

Daugiakryptė jungtis

Kaip skelbiama pranešime spaudai, tiltą pasiūlyta orientuoti į salos epicentrą, taip išsaugant jos kontūrus ir sukuriant joje parką su tiltu – akcentu, iš kurio pasiskirstys srautai link „Litexpo”, Lazdynų, Karoliniškių draustinio ir kt. Tiek tiltas, tiek parkas veikia kaip viešųjų erdvių ansamblis – jis leidžia virš ir šalia upės sustoti ir grožėtis Nėries slėnio ir Vingio parko pakrantės peizažais.

Saugant istoriškai susiklosčiusį gamtinį karkasą, nauja tilto ašis orientuota į Užvingio salą ir Vingio parko pusėje gerokai patraukta nuo greta esančios vandenvietės ir natūralios raguvos, matomos Vingio parko brėžiniuose nuo XVIII a. „Saugodami šias geologines gamtines struktūras, puoselėjame vertingąsias Vingio parko aplinkos savybes – juk šis parkas pirmiausia vertingas dėl ledynmečio ir upės unikaliai suformuoto žemės paviršiaus charakterio (geomorfologinės sąrangos), ant kurio auga vienas seniausių miškų Vilniaus teritorijoje”, – projekto idėją argumentuoja architektė Ona Lozuraitytė.

Tiltą Vingio parke pabrėžia trikampės formos skveras ties Čiurlionio g. vingiu, iš visų krypčių surenkantis pėsčiųjų ir dviratininkų srautus.

Rengiant projektą didelis dėmesys skiriamas dviratininkų infrastruktūrai, siekiant parinkti optimalius takus ir nuolydžius sklandžiam dviratininkų eismui.

Organiška integracija su žaliosiomis erdvėmis

Projekto autoriai pasirinko laikytis harmoningo ir tvaraus požiūrio į aplinką, kad poveikis gamtai būtų minimalus, o kartu būtų rastas pats trumpiausias kelias tarp krantų. Tai taip pat leidžia daugiau dėmesio skirti papildančioms jungtims ir viešųjų erdvių prieigoms.

Suprojektuota tilto ir salos parko kompozicija pratęsia Vilniaus pėsčiųjų tiltams būdingą ryšį su žaliąja pakrantės erdve. Panašų ryšį kuria Baltasis tiltas ir pieva, Vingio tiltas ir pakrantės parkas Žvėryne.

„Naujasis tiltas bus išskirtinėje vietovėje – abiejose upės pusėse reljefas yra sudėtingas, keliantis daug iššūkių tilto statybai, tad galimas statybos technologijas rinkome siekiant minimalaus poveikio aplinkai ir šalia esančiai vandenvietei, norėdami išsaugoti šalia jos esančią raguvą. Tai buvo iššūkiai, kuriems sprendimų ieškojome kartu su architektais, siekdami pasiūlyti optimalų sprendinį atsižvelgiant į savivaldybės apibrėžtą preliminarią statybos kainą”, – sako TEC Infrastructure projektuotojas V. Karieta.

Ne tik jungtis

„Užvingio salos parkas kartu su jį pabrėžiančiu tiltu ansambliškai formuojami kaip vientisa viešoji erdvė. Erdvinio scenarijaus kulminacija – sėdimoji tilto terasa, iš barjero tarp dviratininkų ir pėsčiųjų takų tilto pradžiose tolygiai virstanti žmogiško mastelio ergonomišku tūriu prisėsti ar prigulti panoraminei Neries slėnio patirčiai tilto centre”, – teigia architektas Dominykas Daunys. Dar viena sėdimosios terasos funkcija – ji veikia kaip saugos elementas, atskiriantis pėsčiųjų ir dviratininkų srautus.

Naujasis tiltas kartu su salos parku sukurs ir jungtį, ir viešųjų erdvių kompleksą, kuris praturtins besiplečiantį miesto pocentrį ties „Litexpo” ir harmoningai prisijungs prie visų Vilniaus miesto viešųjų erdvių šalia Neries struktūros. „Naujasis Vilniaus tiltas bus daugiau nei struktūra, jungianti du upės krantus – tai bus ypatinga viešoji erdvė prie upės”, – priduria KILD architektų komandos narys Ivanė Ksnelashvili.

Architektūrinis polėkis suderintas su racionalia inžinerija

Tai jau antras sėkmingai pradėtas bendras KILD architektų ir TEC Infrastructure projektas, laimėjęs viešąjį architektūrinį konkursą.

„Galime pasidžiaugti, kad su TEC Infrastructure inžinieriais atradome subalansuotą kūrybinį dialogą, kuriame atskaitos taškas kuriant tiltą yra platesnės idėjos, kylančios iš konteksto, viešosios erdvės poreikių, kultūros ir miesto kaip visumos supratimo. Projektavimas architektams ir inžinieriams dirbant kartu nuo pradinės stadijos įveiksmina holistinius geros aplinkos siekius, kurių siekiame kaip architektai, ir užtikrina konstrukcijai būtinus racionalius techninius dėsnius, o galiausiai duoda tvarų, visapusiškai pasvertą rezultatą miestui”, – apibendrina KILD architektai.

Projekto autorių vizualizacija