Nuolat tobulėjant technologijoms, turi tobulėti ir pastatai. Net jeigu jie stūkso jau ne vieną dešimtmetį. Rekonstrukcijos poreikis ir pritaikomos naujovės buvo aptartos „Structum“ surengtoje konferencijoje.

Ateities sprendimai pastatų ir jų infrastruktūros atnaujinimui

Pirmoji „Lietuvos architektų sąjungos“ kūrybinio vadovo Mariaus Dirgėlos moderuojamoje konferencijoje kalbėjo UAB „Inoline Group“ direktorė Rasa Klumbienė. Ji papasakojo apie ateities sprendimus pastatų ir jų infrastruktūros atnaujinimui.

„Mūsų šalyje vis dar dominuoja sovietinės architektūros statiniai, kurie ne tik nepuošia aplinkos, bet ir sukelia problemų jų savininkams, kurie dažniausiai problemas sprendžia tik iš dalies, šalindami gedimus. Praktika sako, kad vienus pastatus reikia jau gelbėti, o kitiems galima padėti veikti efektyviau“, – sako R. Klumbienė.

UAB „Inoline Group“ direktorė teigia, kad, norint ilgalaikės grąžos ir naudos, pastato atnaujinimas turi būti atliekamas profesionaliai nuo pat darbų pradžios ir išskyrė dažniausiai daromas klaidas: netinkamą priemonių parinkimą, neteisingai apskaičiuotą ir per mažą biudžetą, taip pat paslaugų pirkimą vadovaujantis mažiausios kainos kriterijumi.

R. Klumbienė pabrėžė, kad renovuojant pastatą verta investuoti į technologijas, kadangi taip galima gerokai sumažinti pastato energijos suvartojimą šildymui ir apšvietimui, subalansuoti karšto vandens parengimą visų aukštų butams ir sumažinti pastato eksploatacijos bei priežiūros kaštus.

„Dažnai juntama iniciatyvos ir informacijos stoka, kodėl verta pritaikyti inovacijas pastato atnaujinimui. Svarbu pabrėžti, kad ir senos statybos namai gali būti išmanūs ir patogūs“, – pranešimą apibendrino R. Klumbienė.

Pastatų renovacijos sprendiniai globalinio atšilimo kontekste

Europos Sąjunga pastaraisiais metais ėmėsi intensyviai spręsti globalinio atšilimo problemą. Tam tikslui patvirtintas planas iki 2050-ųjų visiškai atsisakyti emisijų.

Nors Europa sparčiu žingsniu kulniuoja tvarios ir švarios aplinkos link, „Projektai ir Co“ statybos projektų grupės vadovas Justinas Laurinavičius sako, kad Lietuvoje dar reikia nemažai nuveikti atnaujinant pastatus taip, kad jie suvartotų mažiau energijos ir būtų draugiški aplinkai.

Skaičiuojama, kad pagal išskiriamas emisijas pastatų ir statybos pramonės sektorius užima trečią vietą. Nusileidžiama tik antroje pozicijoje esančiam transporto sektoriui ir taršiausiai dirbančiam energetikos bei gamybos sektoriui.

Visgi pastato renovacija galėtų svariai prisidėti prie aplinkos tausojimo. J. Laurinavičius papasakojo, kad pastatas po renovacijos suvartoja vidutiniškai 40 proc. mažiau energijos nei prieš renovaciją.

Pasak jo, svarbu įvertinti renovacijos poreikį ir atlikti energinį auditą, prieš statybos darbus parengti investicijų planą ir protingą projektą.
J. Laurinavičiaus teigimu, dažnai renovacijos darbus riboja investicijų trūkumas, tik dalinės atnaujinimo priemonės ar ribotas atsinaujinančių energijos šaltinių efektyvus panaudojimas. Dėl to vėliau sukuriami netvarūs sprendimai, atliekamas ribinis energinis planavimas, o energinės klasės siekiama neoptimaliomis priemonėmis.

Ypač dažnai neišnaudojami saulės energijos ištekliai, taip pat ir vėjo energijos ištekliai, kurie galėtų būti labiau išnaudojami Lietuvos klimato sąlygomis, kai dažnai trūksta saulės arba dėl sniego gausos neefektyviai panaudojami saulės energijos kolektoriai. Labiau galėtų būti išnaudojami ir geoterminiai ištekliai.

„Progresas yra jaučiamas, tačiau statistiniai duomenys rodo, kad procesas vyksta per lėtai ir reikėtų agresyvesnių priemonių, kad būtų daugiau pritaikomi atsinaujinantys energijos šaltiniai“, – sako J. Laurinavičius.

Naujas liftas renovuojamame name: kaip gauti daugiau už mažiau?

UAB „Baltijos liftai“ direktorius Matas Romaška kalbėdamas apie lifto keitimą papasakojo, kad dažnai nežinoma, jog renovacijos laikotarpis yra puiki galimybė pakeisti seną liftą. Tai gali sumažinti ir energijos suvartojimą, ir padidinti gyventojų komfortą.

Skaičiuojama, kad daugiau nei 60 proc. UAB „Baltijos liftai“ prižiūrimų liftų yra net 41-50 metų amžiaus, nors saugaus naudojimo resursas – 25 metai.

Liftu daugiabučiuose naudojamasi itin dažnai. Vienas gyventojas per mėnesį liftu naudojasi maždaug 200 kartų. Liftas – sudėtingas ir pavojingas inžinerinis įrenginys, jo būklė turi būti reguliariai įvertinama.

Kalbėdamas apie priežastis, kodėl verta pakeisti senąjį liftą į naują, M. Romaška pabrėžė, kad naujas liftas veikia žymiai tyliau nei senas, o sąnaudos sumažinamos maždaug 56 proc.

Naujos technologijos tausoja ir stabdžių sistemą, todėl užtikrinamas didesnis ir ilgaamžiškesnis saugumas lifto keleiviams.

Naujas liftas – daugiau vietos keleiviams. Lifto kabina padidėja ne mažiau nei 15 proc., tai pravartu ypač šeimoms su mažais vaikais, kadangi per ženkliai platesnį įėjimą lengviau pervežti pvz. vaiko vežimėlį.

Naujos technologijos leidžia liftui važiuoti ir sustoti tolygiau, keleiviams dėl specialių jutiklių neteks būti prispaustiems lifto durų. Daug malonesnis ir estetinis vaizdas.Net 85 proc. NT ekspertų teigia, kad butas su nauju liftu tampa brangesnis (maždaug 5 proc.) ir parduodamas greičiau, nei butas pastate su senu liftu.

Pakeisti liftą namo renovacijos metu apsimoka dėl to, kad lifto keitimo kaina sujungiama su bendromis renovacijos išlaidomis, taip pat suteikiama valstybės parama. Pakeisti liftą galima ne tik renovacijos metu. Tai ypač rekomenduojama tada, kai lifto būklė yra kritinė.

Pažangių technologijų taikymas renovuojant inžinerinius statinius

Renovuoti reikia ne tik pastatus, bet ir inžinerinius objektus. Apie tai papasakojo UAB „Požeminės linijos“ vykdomasis direktorius Andrius Kazickas.

„Dažnai užmirštama, kad po keliais yra inžineriniai įrenginiai ir juos taip pat reikia renovuoti. Net nepagalvojama, kad dėl to gali atsirasti duobės ar įgriuvos visiškai naujai pertiestame kelyje“, – sako A. Kazickas ir papasakojo apie kelis renovacijoje naudojamus metodus.

Priverstinis įtraukimas naudojamas tada, kai vamzdynas nebeatitinka poreikių, todėl padidinimas esamo vamzdžio skersmuo. Senas vamzdis suardomas į jį įtraukiant naują vamzdį. Tai yra ilgaamžiškas sprendimas, kurį vėliau galima pakartoti iš naujo, neardant grunto.

CIPP metodas nereikalauja gilių iškasų ir atnaujinimas atliekamas iš vidaus. Atnaujinus šiuo metodu, vamzdynas tampa daug stipresnis ir atlaiko didesnes apkrovas.

Robotų pagalba pašalinamos apnašas vamzdynuose, atliekami statybinio broko remonto darbai, vamzdynas paruošiamas prieš ir po renovacijos CIPP metodu.

Šulinių vidinio padengimo metu pašalinama gruntinio vandens infiltracija, sutvirtinama šulinio konstrukcija, sustabdoma korozija.

Bokšto skvero restauravimas

Antroje konferencijos dalyje pranešėjai papasakojo apie vykdomus ar jau įvykdytus projektus. UAB „Archinova“ projektų vadovas Antanas Gvildys pristatė Bokšto skvero restauravimo procesą, papasakojo, kad prieš atliekant darbus teko atlikti daug tyrimų – tiek archeologinių, tiek istorinių.

Nuo 2010 metų atlikti projektavimo ir tvarkybos darbai. Remiantis 1834 m. architekto K. Gregotovičiaus brėžiniais nustatyta, kuriose vietose bus atlikti restauracijos, o kuriuose – atkūrimo darbai.

Pirminė idėja buvo komplekse įrengti viešbutį, bet nuspręsta, kad toks sprendimas sugriautų komplekso struktūrą. Todėl nuspręsta viską projektuoti taip, kad objekte būtų įkurtas ir administracinis pastatas, ir dalis gyvenamųjų patalpų. Butai pritaikyti taip, kad nepakeistų istorinės pastato konstrukcijos. Rūsiuose įrengtos stovėjimo aikštelės, SPA kompleksas, 25 m ilgio baseinas bei restoranas.

A. Gvildys atskleidė, kad teko suprojektuoti evakuacinę laiptinę ir liftą. Jie įrengti pastato išorėje, kad nebūtų pažeista istorinė struktūra.

Senatorių pasažas: nauja Vilniaus viešoji erdvė

Studijos „Do Architects“ bendraįkūrėja, architektė Gilma Teodora Gylytė pristatė Senatorių pasažo projektą. Šis objektas anksčiau priklausė trims įtakingoms Vilniaus šeimoms, tad dabar jis pradėjo ketvirtąjį savo gyvavimo etapą.

G. T. Gylytė teigė, kad nors šis projektas buvo didelis ir sudėtingas, objektas įrengtas itin greitai: pvz. pirmasis statybų etapas užtruko vos metus.

Proceso metu prieita bendra išvada, kad vidinis kiemas turėtų virsti vieša, o ne uždara erdve, užtverta vartais. Pirmas aukštas skirtas viešam gyvenimui – parduotuvėms ir t.t., antras aukštas – biurams, trečiasis – gyvenamajai paskirčiai.

Pastato stilius perimtas iš senos Vilniaus Vainų giminės: sienos – tamsios spalvos, stipriai akcentuojamas Venecijos raudonis. Visame komplekse gausu įvairaus dydžio langų ir vitrinų, taip išplėsta objekto erdvė, išgauta daugiau šviesos.

Šv. Pranciškaus bažnyčia ir kiti šiuolaikiniai intarpai į paveldo objektus Katalonijoje

Konferencijoje dalyvavo ir svečias iš Ispanijos. Architektas Davidas Closesas papasakojo apie jį išgarsinusį projektą – Santpedoro mieste, Katalonijoje esančios XVIII amžiuje pranciškonų vienuolių pastatytos Švento Pranciškaus (Sant Francesc) bažnyčios pritaikymu kultūrinėms reikmėms.

Kai ėmėsi šio projekto, iš bažnyčios buvo likę tik griuvėsiai. Bet D. Closeso architektų biuro „David Closes Arquitecte“ komanda 2011 metais sugebėjo ją prikelti naujam gyvenimui, paversdama kultūrinės paskirties statiniu.

Architektas papasakojo nesistengęs atkurti komplekso taip, kaip jis atrodė senovėje, o paruošti jį šiuolaikiškai, pridedant dar vieną sluoksnį prie pastato.

„Nenoriu atkartoti to, kas buvo ateityje, noriu sukurti tai, kas galėtų parodyti ateitį“, – sako D. Closesas.

Dabar ispanas dirba su senosios Švento Ignacijos kolegijos pritaikymu Manresoje, Katalonijoje. Tai buvo religinis kompleksas, pastatytas vienuolyno stiliumi, kurio barokinė bažnyčia buvo nugriauta – liko tik aplink vienuolyną buvusios šios senos jėzuitų mokyklos dalys. Dabar senoji kolegija turėtų tapti Manresos istorijos muziejumi.

Kviečiame paskaityti išskirtinį „Structum“ interviu su D. Closesu.