Kultūros centrų vaidmuo Lietuvos miestuose ir miesteliuose yra nepakeičiamas – jie veikia kaip neatsiejama kultūros bei menų sklaidos platforma, kurioje susipina įvairių žanrų pasirodymai, meno renginiai ir kūrybinė veikla. Nepaisant to, kyla klausimas – kokia šiuo metu situacija su šiais centrais šalyje? Ar jie atsinaujina, siekdami atitikti besikeičiančius kultūros vartotojų poreikius? Apie Lietuvos kultūros centrus, jų vystymąsi ir atsinaujinimą pasakoja „Scenos techninis servisas“ generalinis direktorius Laurynas Paškevičius.
Pasak L. Paškevičiaus, Kultūros centrų atnaujinimas ir projektų sėkmė neįmanoma be specialistų, turinčių unikalias žinias ir ilgametę patirtį. Netipiniai reikalavimai inžinieriams tampa iššūkiu, kurį jie kūrybiškai sprendžia, derindami įvairius techninius sprendimus mažose erdvėse.
„Matome, kad miestuose ir miesteliuose žmonėms rūpi kultūra. Be to, yra susiformavusios stiprios vietos bendruomenės, kurios noriai renkasi į šventes. Ten, kur kultūros centrai dar nerenovuoti, deja, sunkiau yra sukurti šventę ar suorganizuoti įspūdingą renginį, nes tam nėra techninių galimybių.
Tuose kultūros centruose, kurie jau atvėrė duris po renovacijos, vyksta visai kitas gyvenimas: organizuojami dideli bendruomenės renginiai, konferencijos, rodomi naujausi kino filmai, atvyksta Lietuvos ir užsienio atlikėjai, teatro trupės. Kultūra tampa žmonėms prieinama“, ̶ sako L. Paškevičius.
Šiuo metu Lietuvoje įrengtos 142 kultūros centrų didžiosios salės (nuo 201 iki 800 žiūrovų vietų) bei 108 mažosios salės (nuo 50 vietų iki 200 vietų). „Scenos techninio serviso“ komanda prisidėjo prie daugybės kultūros centrų salių atnaujinimo, tarp kurių: Joniškio, Šakių, Naujosios Vilnios, Šiaulių, Marijampolės, Palangos, Lazdijų, Vilkaviškio, Kybartų, Jurbarko, Šilutės ir Telšių kultūros centrų atnaujinimo, o šiuo metu komanda dirba Nidos kultūros centre „Agila“.
Svarbiausia – įvertinti poreikius
Atnaujinant kultūros centrų sales reikia įsivertinti, kas jose vyks – ar bus vykdomi gyvo garso koncertai, ar erdvės bus skirtos kitokio tipo renginiams. Pasak L. Paškevičiaus, dažniausiai kultūros centrai yra daugiafunkciniai, todėl reikia atsižvelgti į visus poreikius renginių salėms.
„Svarbu įvertinti, kokio žanro renginiai vyks kultūros centre. Pavyzdžiui, ar garso sistema turi būti pritaikyta gyvo garso koncertams, o gal konferencijoms? Kokio žanro pasirodymams turėtų būti skirta apšvietimo įranga – koncertams ar teatrui? Ar planuojami kino seansai? Ar reikės specialios šokių dangos? Atsakymai į šiuos klausimus padeda optimaliai parinkti technologinę įrangą.
Be to, svarbu, kad scenos įranga atitiktų saugumo kriterijus. Kartais renovuojamoje salėje galima renovuoti, suremontuoti ir dalį senos įrangos, pavyzdžiui, scenos kėlimo mechanizmus, jei tik šie atitinka saugumo reikalavimus. Jei tai neįmanoma – senoji įranga keičiama naujais, moderniais ir saugiais prietaisais. Taip pat šiuolaikinė įranga, pavyzdžiui, apšvietimo sistema su naujais LED prožektoriais, leidžia ženkliai sumažinti elektros energijos sąnaudas“, ̶ sako L. Paškevičius.
Salės, kurios transformuojasi
Vieną renginiams skirtą salę pritaikyti įvairių pobūdžių renginiams yra nemenkas iššūkis. Laimei, yra sprendimų, kurie leidžia suprojektuoti salę taip, kad ji transformuotųsi ir išpildytų visas kultūros centro norimas funkcijas.
„Pavyzdžiui, Marijampolėje, garsėjančioje savo muzikine veikla, kultūros centro salėje įrengta orkestro duobė. Tačiau orkestrinė platforma yra kilnojama, taigi, kai pasirodymui orkestro nereikia, šią platformą galima pakelti iki scenos lygio, taip padidinant scenos plotą.
Jei salė naudojama ne tik pasirodymams, bet ir repeticijoms, galima įrengti sustumiamą žiūrovų tribūną: pasirodymo su žiūrovais metu ji išskleidžiama, o jei šokių repeticijai reikia tuščios salės, tribūna suskleidžiama, kad neužimtų salės ploto.
Yra sprendimų, palengvinančių renginių aptarnavimą: Šilutės kultūros centro išskirtinumas – krovininis keltuvas, skirtas pakelti įrangą ar scenos dekoracijas iš iškrovimo vietos lauke tiesiai į didžiosios salės užkulisius“, ̶ apie pritaikytus sprendinius pasakoja L. Paškevičius.
Dar įspūdingesnes salės transformavimosi galimybes galima išvysti Šakiuose – Šakių kultūros centro salėje sumontuotos trys kilnojamos platformos, kurios leidžia keisti ne tik scenos, bet ir salės dydį, kadangi nenaudojamas žiūrovų kėdes galima perkelti į kitą patalpą. Pati įspūdingiausia dalis yra tai, kad šiai transformacijai atlikti užtenka vos vieno ar dviejų techninių darbuotojų.
L. Paškevičius pateikia dar kultūros centrų universalumo pavyzdžių. Vilkaviškio kultūros centro salėje sumontuota profesionali kino teatro įranga, pritaikyta 3D filmų žiūrėjimui. „Scenos techninis servisas“ generalinis direktorius priduria, kad paprastesni ekranai ir vaizdo įrašų projektoriai integruojami beveik visuose kultūros centruose, nes tai leidžia sales pritaikyti seminarams, konferencijoms, kitiems vietos renginiams.
Kokybiški techniniai sprendimai
L. Paškevičius pabrėžia, kad itin svarbus koncertinės patalpos rodiklis – jos akustika, nes prasta akustika gali sugadinti visą renginio lankytojo patirtį.
„Kai nepavyksta tinkamai suformuoti natūralios salės akustikos, atliekami akustiniai skaičiavimai, kuriais remiantis parenkamos ir sumontuojamos salės akustiką gerinančios priemonės – akustinės plokštės, garso izoliacinės priemonės. Tokį pavyzdį turime Jurbarke“, ̶ sako „Scenos techninis servisas“ generalinis direktorius.
„Scenos techninis servisas“ pagal erdvės specifiką ir užsakovo poreikius projektuoja būtent tai erdvei tinkančią įgarsinimo, apšvietimo, mechaninę, scenos ir vaizdo įrašų sistemas, kurios ne tik sąveikauja tarpusavyje, bet ir su kitomis pastato sistemomis (elektros, priešgaisrinėmis ir kt.).
Įmonė ne tik parengia projektą, bet pasirūpina ir jo įgyvendinimu, instaliuoja visą reikalingą įrangą, parengia dokumentaciją ir apmoko personalą. „Scenos techninis servisas“ ne tik parduoda įrangą, bet ir pristato išbaigtus sprendimus, kurie sėkmingai įgyvendinami.
