Lietuvos finansų ministras Vilius Šapoka kartu su Latvijos, Estijos, Danijos, Suomijos, Airijos, Nyderlandų, Švedijos, Čekijos bei Slovakijos finansų ministrais pasirašė bendrą kreipimąsi dėl Europos stabilumo mechanizmo (ESM) reformos. Bendroje šalių pozicijoje akcentuojamas siekis suteikti ESM daugiau galių – ypač krizės prevencijos ir finansinės pagalbos programų priežiūros srityse. Kol finansų ministras kuria krizės prevencijos planą, Lietuvos centrinis bankas džiaugiasi sukurtos finansinių technologijų plėtrą skatinančios aplinkos įvertinimu.  Na, o verslui jau dabar planuojamas papildomas apmokestinimas. 

„Gerai veikianti Ekonominė ir pinigų sąjunga yra gyvybiškai svarbi euro zonos stabilumui, perspektyvoms bei visai Europos Sąjungai. ESM pagrindinis uždavinys buvo spręsti krizės padarinius, tačiau dabar reikia žvelgti į ateitį. Ši institucija taip pat turi vertinti galimas rizikas, siekiant jas laiku suvaldyti bei turėti svaresnį žodį rengiant ir įgyvendinant finansinės paramos programas“, – teigia finansų ministras Vilius Šapoka.

Bendrame laiške ES institucijų ir valstybių narių atstovams teigiama, kad ESM ir toliau turėtų teikti finansinę pagalbą tik tada, kai tai yra būtina euro zonos ir jos valstybių narių finansiniam stabilumui. Kitaip tariant išlaikyti paskutinės išeities skolintojo vaidmenį. Prieš suteikiant finansavimą, turėtų būti įvertintas valstybės narės, kuriai suteikiama pagalba, skolos tvarumas ir gebėjimas grąžinti suteiktas paskolas.

Naujas mokestis

Praėjusią savaitę vykusiame ECOFIN posėdyje aptarti klausimai, susiję su skaitmeninių paslaugų apmokestinimu. Šiuo nauju mokesčiu siekiama išvengti ES bendrosios rinkos fragmentacijos, kadangi dalis valstybių narių jau įsivedė arba ketina įsivesti tam tikrą mokestį nacionaliniu lygiu. Trumpuoju laikotarpiu siūloma, kad būtų susitarta kaip turi būti apmokestintos gautos pajamos už tam tikrų skaitmeninių paslaugų teikimą ES valstybėse narėse, kol nėra sutarimo pasauliniu lygiu.

„Tokį siūlymą dėl trumpojo laikotarpio vertiname atsargiai. Skaitmenizacijos iššūkius siektume spręsti ieškant visa apimančio pasauliniu lygiu sutarto sprendimo, kuris užtikrintų teisingesnį apmokestinimo teisių paskirstymą“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Euro grupėje bus apžvelgti Europos Komisijai (EK) pateikti euro zonos šalių biudžetų projektai. Spalio 23 dieną EK atmetė Italijos biudžeto projektą, kaip neatitinkantį Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų. Tai pirmas kartas, kai EK pasinaudoja šia jai numatyta galimybe. Daugiau informacijos paprašytos pateikti Belgija, Prancūzija, Portugalija, Slovėnija, Ispanija.

Taip pat Euro grupėje bus aptarti Ekonominės ir pinigų sąjungos gilinimo klausimai: Europos indėlių draudimo sistemos įgyvendinimo galimybės bei Europos stabilumo mechanizmo (ESM) reformos. Lietuva palaiko stipresnį ESM vaidmenį finansinės paramos programose, tačiau manoma, kad ESM funkcijos turi būti aiškiai apibrėžtos, siekiant išvengti ESM ir kitų ES institucijų funkcijų dubliavimo.

Lietuvos centriniam bankui – apdovanojimas

Tarptautinio žurnalo „Central Banking“ skelbiamuose prestižiniuose apdovanojimuose Lietuvos bankas pelnė šiemet pirmą kartą suteiktą Inovacijų skatintojo titulą (angl. Catalyst Award). Laureato prizas Lietuvos bankui įteiktas ir jo veikla šioje srityje pristatyta viename svarbiausių pasaulio finansų centrų – Singapūre – čia vykstant tarptautinei centrinių bankų konferencijai, kurioje aptartos naujos finansinės technologijos (angl. FinTech) ir priežiūros iššūkiai.

Pasak apie centrinius bankus rašančio žurnalo „Central Banking“, vertintojų komisija liko sužavėta Lietuvos centrinio banko plačiu požiūriu į FinTech, o ypač jo sukurta finansinių technologijų plėtrą skatinančia aplinka, kurioje FinTech įmonės gali greitai užmegzti ryšį su centriniu banku ir įsitvirtinti finansų sistemoje.

„Kai savo veiklą grindi griežto prižiūrėtojo principais, staiga tapti finansų sektoriaus partneriu, skatinančiu tvarų augimą, nėra lengva. Ir vien žodžių čia tikrai nepakanka. Tokiems strateginiams pokyčiams įgyvendinti reikia visų institucijos darbuotojų palaikymo ir ryžto veikti. Didžiuojuosi Lietuvos banko tarnautojais, kurių dėka tai tapo realybe, ir ji neliko nepastebėta. Neabejoju, kad ir toliau plėtosime tiek Lietuvos, tiek viso regiono finansų sektorių, skatinantį konkurenciją ir pažangias inovacijas“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas žurnalui „Central Banking“.

Žurnalo apdovanojimų FinTech & RegTech Global Awards 2018 kategorijoje „Inovacijų skatintojas“ siekiama įvertinti technologijų inkubatorių, bandomosios finansinių inovacijų aplinkos ar kitų inovacijų skatintojų nuopelnus, kuriais prisidėta prie finansinių ir (arba) išmaniojo reguliavimo technologijų raidos centrinės bankininkystės ir finansų srityje. Finansinių paslaugų veiklai palankios reguliacinės ir priežiūrinės aplinkos sudarymas ir inovacijų finansų sektoriuje skatinimas yra tarp strateginių Lietuvos banko 2017–2020 m. veiklos krypčių. Kartu su kitomis šalies institucijomis Lietuvos bankas siekia, kad Lietuva taptų FinTech centru Šiaurės ir Baltijos šalių regione.