vilnius
BNS nuotr.

Lietuva visiems: Žmonės kuria žmonėms


Minint Tarptautinę neįgaliųjų dieną ir žymint trisdešimtmetį pirmojo aplinkos prieinamumo žmonėms reguliuojančio teisės akto Lietuvoje priėmimą (RSN 154-93), LR Seime gruodžio 4 d. vyko konferencija „LIETUVA VISIEMS 2023“. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakulteto inicijuotas renginys sutelkė įvairių šalių, įstaigų ir organizacijų ekspertus diskusijai apie prieinamos aplinkos visiems kūrimą.

Įtrauki aplinka

Konferenciją pradėjo Dak Kopec iš Nevados universiteto Las Vegase: „Svarbu tai, kaip žmogus dalyvauja procese, kaip jis jaučiasi ir kokius ryšius kuria su aplinka, kurie, laikui bėgant, aplinkai keičiantis, keičiasi taip pat. Kiekvienas veiksmas turi numatytų ir nenumatytų pasekmių, kurias projektuotojai turi numatyti taip pat. Projektuoti turime taip, kad padidintume numatomą ir sumažintume nenumatytą poveikį konkrečioje bendruomenėje.“

Svajūnė Sirvydytė, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėja, atkreipė dėmesį, kad svarbi ne tik fizinė aplinka, bet ir paslaugų, prekių prieinamumas, dalinosi Lietuvos pasiekimais šioje srityje, remiantis 2019 m. priimta Prieinamumo direktyva. Ekspertė taip pat pažymėjo, kad socialinės iniciatyvos yra labai reikšmingos, kuriant prieinamas paslaugas ir daugėja verslų, siekiančių tapti socialiais atsakingais.

„Tikiu, kad įtrauki aplinka, aplinkos prieinamumas vieną dieną bus įgimtas, natūralus procesas, kuris atsiranda nuo mažens, matant žmonių ir aplinkos įvairovę“, dalinosi Ana Staševičienė, Vilniaus miesto savivaldybės Neįgaliųjų reikalų komisijos narė, Mykolo Romerio universiteto doktorantė. Tyrėja pristatė universalaus dizaino tarptautines idėjas, patirtis, kuriomis galėtų remtis Lietuva ir skatino įvairiose srityse įdarbinti daugiau žmonių su negalia, kurie tiesiogiai padėtų kurti įtraukią aplinką ir  paslaugas, prekes prieinamas visiems.

Miestai visiems

Jan Gehl, urbanizmo ikona iš Danijos, antrąją sesiją atidarė praktiniais pavyzdžiais, įgyvendintais visame pasaulyje, kurie padeda kurti humanizuotą aplinką ir pabrėžė, kad aplinkos prieinamumas nėra kuriamas įspėjamaisiais, draudžiamaisiais ženklais ar ribojant pėsčiojo judėjimą kitomis kliūtimis. Jan Gehl dalinosi savo paties kintančiu mąstymu, kuriam turėjo įtakos jį supę sociologai, psichologai, kėlę jam klausimą: kodėl architektai nesidomi žmonėmis? Ekspertas iš Danijos paskyrė ne vieną dešimtmetį žmonių stebėjimui mieste ir savo tyrimais priemonių rinkiniu projektuotojams, plačiajai visuomenei pasidalino savo knygoje „Miestai žmonėms“, kurią šiais metais leidykla LAPAS išleido lietuvių kalba.

Egidijus Grigonis, Lietuvos paraplegikų asociacijos atstovas, citavo Jan Gehl mintis ir atskleidė statybą Lietuvoje reguliuojančių teisės aktų nepakankamą tikslumą, trūkumą aiškesnių projektų vertinimo kriterijų bei dalinosi teigiamais ir neigiamais praktiniais pavyzdžiais Lietuvoje. VILNIUS TECH Architektūros fakulteto profesorius Gintaras Stauskis pratęsė, kad „reglamentas nustato tik minimalius reikalavimus, kurie negarantuoja aukštos kokybės, o ją norint pasiekti būtini aukšto lygio, kūrybingai žvelgiantys į iššūkius specialistai“.

Profesorius, prisidėjęs rengiant visus su aplinkos prieinamumu susijusius teisės aktus Lietuvoje, pristatė atliktus Lietuvos miestų tyrimus, parodančius konkrečias problemines vietas miestuose ir skatino visuomenę susitelkti, nes „tik bendra santalka gali atnešti efektyvių rezultatų“.

Įgalinantys statiniai

Barbara Pampe, Pedagoginės architektūros ir dalyvaujamojo projektavimo ekspertė, architektė iš Vokietijos Montag Stiftung Jugend und Gesellschaft fondo, pristatė įtraukios mokyklos kūrimo idėjas ir koks yra reikšmingas ugdymas nuo pirmų dienų, parodant žmonių įvairovę ir jų poreikių skirtumus. Ekspertė iš Vokietijos kvietė eiti su vaikais pasivaikščioti ir mokyti vaikus stebėti aplinką, žmones, savo ir kitų poreikius. B. Pampe pristatė įtraukios mokyklos projektą Vokietijoje, kuris galėtų patenkinti skirtingus poreikius, neišskiriant mokinių iš kitų. Ekspertė taip pat pasidalino, kad LR Švietimo ir mokslo ministerija išleido lietuvių kalba jos kolektyvo rengtą knygą „Mokyklų planavimas ir statyba 2.0“.

LR Seimo narė Monika Ošmianskienė savo pranešime pateikė pavyzdžius, kaip asmeninės, bendruomenės iniciatyvos gali turėti reikšmingos įtakos kuriant pastatus, pritaikytus visiems. Seimo narė kvietė visus nebijoti kalbėti apie jų poreikius ir norą būti pilnaverčiais visuomenės nariais. „Pokytis gali įvykti būnant, dalyvaujant, patiriant, parodant, o ne tik girdint“, teigė M. Ošmianskienė.

Artūras Romualdas Zumaras, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistas, pasakojo savo asmeninę istoriją, kuri gali paliesti kiekvieną. Pranešėjas kvietė kuriant aplinką ne atsižvelgti į tam tikrą dalį visuomenės, o įvertinti, kad universalus dizainas gali tapti reikalingu kiekvienam iš mūsų skirtingam gyvenimo etape ar situacijoje.

Gediminas Šečkus, LTG Link vadovas, kalbėjo apie iššūkius, kuriuos sprendžia AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir remdamasis bendrovės patirtimi pakvietė visus „atsiskaitymo“ kultūrą paversti bendradarbiavimu, kurios dėka gali būti suprasti poreikiai ir kuriamos aukštesnės kokybės paslaugos, aplinkos prieinamumas.

Konferencijos rezoliucija

Apibendrinant konferenciją, buvo priimta rezoliucija, kurią patikslinus pagal konferencijos dalyvių įžvalgas, bus kreipiamasi į Lietuvos Respublikos institucijas, atsakingas už aplinkos prieinamumo klausimų reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę, prašant imtis konkrečių veiksmų sprendžiant rezoliucijoje numatytus klausimus.

Konferencijos įrašą galima peržiūrėti internete, Atviro Seimo Youtube kanale.

Konferenciją organizavo VILNIUS TECH Architektūros fakultetas. Konferenciją globoja: LR Seimas, LR Aplinkos ministerija, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM. Konferenciją dalinai finansavo Lietuvos mokslo taryba. Rėmėjai: Danijos kultūros institutas, UAB Paradis, MB Ekodarna, UAB Teida.

Nuotraukos Alekso Jauniaus


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Susiję straipsniai

Estijos statybos bendrovė žengia į Lietuvą

Trečia pagal dydį Estijos statybos bendrovė „Mapri Ehitus“ įsigijo 72 proc. Lietuvos statybos bendrovės „Bauschmidt“ akcijų. Statybos bendrovė, iki šiol…

Has photos

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų