Rugsėjo 28 d. Komo mieste Italijoje atidaroma tekstilės meno paroda „Miniartextile“. Šis šiaurės Italijos miestas nuo seno garsėja industrinės tekstilės pramone, o šiandien žinomas ir kaip vienas pasaulinių tekstilės meno centrų.
„Miniartextile“ sukviečia didelį būrį žinomų tekstilės meno profesionalų, kurie pristato savo kūrybą. Šiais metais Lietuvai atstovaus Zita Inčirauskienė ir Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė. Pastarosios darbai jau buvo pristatyti pernai Italijoje vykusioje Spoleto tekstilės bienalėje.
Tema – kryžkelė
„Miniartexil Como 2019“ tema bus „Pop up“. Parodos organizatoriai bando paaiškinti: „iškylantysis langas kompiuterio ekrane nėra tik langas, kuris atidaromas ir suteikia papildomos vietos tekstui. Tai, kas atrodo pratęsiama, jungiama ir atjungiama, kaip sinapsių kaupimasis ir išblukimas tarp virtualių nervinių ląstelių. „Pop up“ taip pat yra kryžkelė. Kaip ir vaikų knyga su dviejų ar trijų dimensijų informacija, kuri gali pasirodyti ir tapti kažkuo kitu, kaip ir mago užburiantis triukas”.
Popierius tapo dabar jau per daug nuspėjamu reklamos langu. Ar tai yra destruktyvi, kenkėjiška programinė įranga, trukdanti susikaupti, sugadinanti minties aplinką ir mąstantį asmenį?
Aistra menui
Parodos atidarymas vyks rugsėjo 28 d. 19 val. Komo mieste, buvusioje San Francesco bažnyčioje, dabar vadinamoje Antonio Ratti erdvėje, Largo Spallino 1.
Parodos organizatoriai spaudai pasakojo, kad po parodos Genujoje, kurioje buvo eksponuojamas Mimmo Totaro darbai, 1991 metais, buvo nuspręsta surengti tekstilės meno parodą Komo mieste – viename iš svarbiausių pasaulio tekstilės pramonės miestų.
Pirmoji „Miniartextile“ vyko 1991 metais, parodą organizavo kultūros asociacija ARTE & ARTE. Šiandien „Miniartextil“ yra žinoma visame tekstilės meno paroda pasaulyje. Po dvejų metų 30-ies metų sukaktį švęsti pasiruošę parodos organizatoriai tikisi, kad paroda kasmet sužadina aistrą menui.
Globalioms problemoms spręsti
Paradoksalu, bet gyvename realybėje, kurioje senosios ir naujosios teisės yra įtvirtintos įstatyme, tačiau tai neapsaugo gyventojų nuo socialinės nelygybės, skurdo ir kitų negandų.
Pasaulyje yra tautų, kurios jaučia maisto trūkumo. Tai laikas, kai niekada nebuvo tiek daug maisto ir tuo pačiu tiek daug alkio. Šis amžius yra laikas kai niekada gyvūnai neturėjo tiek daug teisių ir niekada nebuvo su jais taip žiauriai elgiamasi, kaip dabar. Tai laikas, kada žmogaus privatumo klausimas dar niekada nebuvo taip pažeidžiamas ir dar niekada taip obsesiškai saugomas. Kalbant apie būsimųjų robotų teises, vis tiek atrodo, kad vyrai ir moterys teises praranda kiekvieną dieną, didėjant skurdui, prarandant laisvę ir orumą darbe. Praėjusiais metais parodos „Miniartextil 2018“ organizatoriai atkreipė visuomenės dėmesį į žmones, kurie yra verčiami įveikti fizinius, moralinius barjerus ir baimes.
„Planetoje, kurioje teisės įgyjamos įstatymais, po daugelio kovų, tačiau nuolat iškylančiomis diskusijomis, žmogaus mintys atsigręžia į tą antropologinį centriškumą, kuris visada suteikiamas menininkui, kurio vaidmuo yra ne suteikti gydymą, o tirti ligą, sindromą, suteikti formą konfliktui ir būtinybes, kurias jis sukelia. Viskas prasideda nuo formos, besikeičiančios formos, nuo žmogaus giminės mutacijos, susijusios su laiku ir jo gyvenimo trukme”, – rašė viena parodos kuratorių Clarita Di Giovanni.
Darbai atrenkami keliais etapais
Parodos kuratoriai skelbia, kad šiemet pirmą kartą komisijos neišrinkti darbai galėjo būti eksponuojami parodoje, pagal projektą „CULTURA DIFFUSA”.
Visus darbus, kurių nepasirinko žiuri, atidžiai įvertino kultūros asociacijos „Arte & Arte“ nariai. Kai kurie iš jų turėjo antrą galimybę būti išrinkti ir eksponuoti Komo mieste įgyvendinant projektą CULTURA DIFFUSA: visą parodos laiką kai kurie kūriniai bus eksponuojami parduotuvėse, kultūros vietose, mokyklose ir įdomiose vietose Komo mieste.
Amanda McCavour ekspozicija. Parodos organizatorių nuotr.
