2025 m. Venecijos architektūros bienalėje Lietuva pristato projektą „Archi / Tree / tecture“, kurį parengė Nacionalinė architektų sąjunga. Projekto kuratorius – architektas Gintaras Balčytis, o paviljono komisarė – Jūratė Tutlytė. Ši instaliacija kviečia architektus, studentus, bendruomenes ir lankytojus apmąstyti gilų ryšį tarp architektūros ir urbanistinės gamtos. Architektūra čia suvokiama kaip interpretacinė terpė, atskleidžianti sluoksniuotus ryšius, formuojančius mūsų miestus ir atspindinčius juose vykstančius pokyčius.

Paroda primena apie urbanistinę atmintį – apie laikus, kai ten, kur dabar stovi pastatai, augo laukai ir medžiai. Į miestų ekosistemų, tvarumo ir atsparumo diskusijas įvedamas laiko matmuo. Instaliacija bus įrengta Santa Maria dei Derelitti bažnyčioje, o ją sukūrė architektai Paulius Vaitiekūnas, Andrius Pukis ir Vika Pranaitytė. Audiovizualinę ir šviesų instaliaciją parengė tarpdisciplininis menininkių duetas Lina Pranaitytė ir Urtė Pakers, o skulptūrinį elementą sukūrė Kęstutis Lanauskas.

Kuratorių komanda siūlo naują požiūrį į miesto ir gamtos ryšį: empatija ir gamtinių ekosistemų bei atminties suvokimas gali tapti architektūrinių sprendimų dalimi ir padėti kurti visuomenę, atsparią šiuolaikinio gyvenimo pokyčiams. Jie pastebi, kad vos per geologiškai trumpą laiką miestai gali būti radikaliai transformuoti, dažnai paaukojant šimtmečius skaičiuojančius medžius. Jų netektis reiškia ne tik gamtos elementų, bet ir istorijos bei kolektyvinės atminties praradimą, silpninantį bendruomeninį identitetą.

Paroda „Archi / Tree / tecture“ suskirstyta į tris dalis. Pirmojoje – išrauto medžio kelmo instaliacija, simbolizuojanti žmogaus ir gamtos ryšio praradimą. Antrojoje eksponuojami XX a. pabaigos ir XXI a. architektūros projektų maketai, kuriuose ryškus gamtos – ypač medžių – poveikis, tvarumo principai ir laiko integracija į pastatytą aplinką. Trečioji dalis – tai tyrimų erdvė, kuri Bienalės metu virs gyvu bendradarbiavimo centru. Čia daugiau nei 14 Europos universitetų architektai, mokslininkai ir profesionalai ieškos sprendimų klimato neutralumui pasiekti. Šis projektas, pavadintas „Architecture Beyond Architects“, rugsėjo 22–28 d. užsibaigs viešu simpoziumu.

Lietuvos pristatymas Bienalėje įsilieja į bendrą temą „Intelligens. Natural. Artificial. Collective“. Jame tvarumo sąvoka architektūroje suvokiama per ilgalaikės integralumo, emocinio ryšio ir refleksijos prizmę. Kaip ir šių metų Peru paviljonas, Lietuvos projektas atsigręžia į vietines žinias ir išmintį apie žmogaus santykį su gamta. Kiti paviljonai taip pat nagrinėja atminties, gamtos ir kolektyvinio atsparumo temas: Libanas pristato projektą „The Land Remembers“, apie ekocidą ir aplinkos gijimą, Urugvajus tyrinėja ryšį tarp architektūros, teritorijos ir vandens, o Belgija kviečia mąstyti apie architektūros transformaciją per augalų intelekto prizmę.